Miglotas proveržis „Brexito“ derybose
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ki­lo ti­kra aud­ra pa­skel­bus, kad Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ir Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) pa­sie­kė su­si­ta­ri­mą dėl „Bre­xi­to“ są­ly­gų, ku­ria­me iš­spręs­tas ir keb­liau­sias klau­si­mas dėl Ai­ri­jos sie­nos. Da­bar lau­kia su­nkiau­sia da­lis – ką pa­sa­kys bri­tų mi­nis­trai ir par­la­men­tas.

Britų premjerės Theresos May biuras patvirtino, kad po dvejus metus trukusių sunkių derybų Didžioji Britanija ir ES pasiekė susitarimą dėl „Brexito“. Jį Jungtinės Karalystės vyriausybė vakar svarstė specialiame posėdyje, kad nuspręstų dėl tolesnių žingsnių.

Kiek anksčiau britų ir airių žiniasklaida, remdamasi šaltiniais vyriausybėje, paskelbė, kad Londono ir Briuselio derybininkai „techniniu lygiu“ susitarė dėl „Brexito“ sąlygų ir kad buvo išspręstas svarbiausias derybas stabdęs klausimas – dėl Airijos sienos.

Abejojančius ministrus gąsdino ne tik tai, kad jie turi pritarti susitarimui, kuris jiems nepatinka, bet ir tai, kad viskas baigsis didžiule politine katastrofa, kai susitarimo nepavyks ratifikuoti parlamente.

Ministrai vakar susitiko Dauningo gatvėje iš visų pusių skambant raginimams atmesti susitarimą. To reikalavo ir įtakingi „Brexito“ šalininkai ir priešininkai. Premjerė prieš tai akis į akį susitikinėjo su ministrais, kad juos įtikintų, ir, pasak šaltinių, nepaliko kito pasirinkimo – tik pritarti arba atsistatydinti.

Europos Komisija laukė Th. May kabineto sprendimo, pasirengusi paskelbti 500 puslapių pasitraukimo projekto detales ir daug trumpesnę deklaraciją dėl tolesnių ekonominių ir saugumo santykių su Didžiąja Britanija. 27 ES narių ambasadoriai taip pat buvo pasiruošę tartis vėliau šį mėnesį (lapkričio 25 d.) surengti nepaprastąjį viršūnių susitikimą, skirtą dokumentui pasirašyti.

Jei visa tai galiausiai įvyks, tuomet Didžiosios Britanijos vyriausybės dar laukia sunkus mūšis parlamente. Kai kurie toriai žada balsuoti prieš susitarimą. Susirūpinę ir Šiaurės Airijos demokratinės junionistų partijos nariai, nuo kurių balsų priklauso Th. May mažumos vyriausybė. Jų atstovams nerimą kelia tai, kad pasiektas susitarimas potencialiai atskirs Šiaurės Airiją nuo likusios Jungtinės Karalystės.

Kad Jungtinės Karalystės parlamentas ratifikuotų susitarimą, Th. May reikia apie 320 iš 650 parlamento narių balsų. Todėl smarkiai abejojančius Th. May ministrus gąsdino ne tik tai, kad jie turi pritarti susitarimui, kuris jiems nepatinka, bet dar labiau tai, jog viskas baigsis didžiule politine katastrofa, kai susitarimo nepavyks ratifikuoti parlamente, o tai reikš kabineto žlugimą.

„Supančiota“ daugeliui metų

Daugiausia euroskeptiška britų spauda vakar suskato skelbti, kad susitarimas reiškia, jog ES išlaiko visą kontrolę, ir citavo „Brexito“ šalininkus, įsitikinusius, jog Th. May „dienos suskaičiuotos“. Britų laikraščiai rašė, neva ES svarbiausio derybininko Michelio Barnier pavaduotoja Sabine Weyand gyrėsi Briuselio pareigūnams sakydama, jog „Jungtinė Karalystė turės savo taisykles, bet ES išlaikys visą kontrolę“.

Kol visos detalės dar nebuvo žinomos, Airijos transliuotojas RTE paskelbė, kad „kietojo“ pasienio tarp Airijos ir Šiaurės Airijos siekiama išvengti laikinai visai Jungtinės Karalystės teritorijai liekant muitų sąjungoje, tačiau Šiaurės Airijai taikant kitokias taisykles negu likusiai Didžiajai Britanijai, nes ji liks ir bendrojoje rinkoje. Tai reiškia, kad tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos neatsiras jokių pasienio patikros punktų net jei ES ir Jungtinė Karalystė nesudarys sutarties dėl būsimų prekybos santykių. Ši dalis buvo sunkiausia išstojimo derybose, nes „Brexito“ šalininkai negalėjo įsivaizduoti, kaip tai veiks realybėje, ir būgštavo, jog tokiu būdu Jungtinė Karalystė daugelį metų liks supančiota ES taisyklių.

Tokie žymūs breksitininkai kaip buvęs užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas apibūdino susitarimą dėl Šiaurės Airijos kaip „visiškai nepriimtiną jokiam demokratija tikinčiam žmogui“, o buvęs „Brexito“ sekretorius Davidas Davisas jį vadino kapituliacija, kurią ministrų kabinetas ir konservatorių parlamentarai turi vieningai atmesti. Prieš Th. May išsirikiavo ir leiboristai – jų lyderis Jeremy Corbinas kartu su kitų pagrindinių opozicinių partijų lyderiais pasirašė laišką, kuriame ragino Th. May garantuoti, jog parlamentarams bus pateiktas „prasmingas balsavimas“ dėl „Brexito“ sąlygų.

Oponentai pranašavo tik vieną lemtį Theresai May - atsistatydinimą.

Nuosaikesni balsai tvirtino, jog nors preliminariame susitarime apstu kompromisų, Jungtinė Karalystė galės savarankiškai kontroliuoti imigraciją, žvejybą ir žemės ūkį.

Susitarimas taip pat apima įsipareigojimus dėl piliečių teisių po „Brexito“, 21 mėnesio trukmės pereinamąjį laikotarpį po 2019 metų kovo 29 dienos, kai Jungtinė Karalystė oficialiai pasitrauks iš ES. Sutartyje turėtų būti detalės ir dėl 39 mlrd. svarų sterlingų vadinamosios skyrybų sąskaitos – tokią sumą Jungtinė Karalystė turės sumokėti ES.

Ramybė Briuselyje

Tuo metu, kai Didžiojoje Britanijoje dėl šio susitarimo kilo didžiulė audra, beveik perauganti į isteriją, Briuselyje tvyrojo belgiška ramybė. Susidarė įspūdis, jog, kitaip nei Didžioji Britanija, Briuselis nelaiko šios akimirkos nei galutine, nei lemtinga. ES pareigūnų manymu, dar yra laiko tęsti derybas ir visuomet galima taisyti juodraštį, jei britų kabinetas ar kai kurios ES narės kategoriškai paprieštaraus kokioms nors detalėms. Svarbiausia – kad nebūtų sužlugdytas visas projektas.

Be to, visos 27 ES šalys ir Europos Parlamentas taip pat dar norės įsigilinti į tekstą. Tad susitarimą dar kritikuos ir ES pareigūnai.