Mianmaro kariuomenės vadai apkaltinti genocidu
Jung­ti­nių Tau­tų ty­rė­jai pir­ma­die­nį par­agi­no pra­dė­ti tarp­tau­ti­nį bau­džia­mą­jį pro­ce­są prieš Mian­ma­ro ka­riuo­me­nės va­dą ir pen­kis ki­tus aukš­to ran­go ka­riš­kius už ša­ly­je tau­ti­nę ma­žu­mą su­da­ran­čių mu­sul­mo­nų ro­hin­jų ge­no­ci­dą.

„Dėl aukščiausias pareigas einančių Mianmaro generolų, įskaitant ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą vyresnįjį generolą Miną Aungą Hlaingą, veiksmų būtina atlikti tyrimą. Jie turi būti teisiami už genocidą Rachinų valstijos šiaurėje, taip pat už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus Rachinų, Kačinų bei Šanų valstijose“, – sakoma JT remiamos misijos faktams apie padėtį Mianmare surinkti paskelbtame pranešime.

Apie 700 tūkst. rohinjų pabėgo iš šiaurinės Rachinų valstijos į Bangladešą, kai Mianmaras pernai rugpjūtį pradėjo represijas prieš sukilėlius ir jos peraugo į didelio masto susidorojimą su šia mažuma. Rohinjų kaimai buvo deginami, o jų žmonės žudomi ir prievartaujami karių bei gyventojų daugumą sudarančių budistų gaujų.

Mianmaras atkakliai neigė vykdantis etninį valymą ir tvirtino reaguojantis į rohinjų sukilėlių išpuolius. Tačiau JT misijos ataskaitoje nurodoma, kad kariuomenės taktika buvo „nuosekliai ir smarkiai neproporcinga, palyginti su faktine grėsme saugumui“. „Nusikaltimai Rachinų valstijoje ir jų vykdymo būdas savo pobūdžiu, sunkumu bei mastu prilygsta tokiems, kurie kitais kontekstais yra leidę nustatyti ketinimus vykdyti genocidą“, – pažymima ataskaitoje.

Taip pat buvo sukritikuota Mianmaro civilinė lyderė Aung San Suu Kyi – Nobelio taikos premijos laureatė, daugelio smerkiama už nesugebėjimą apginti etninės mažumos, kurios nariai neturi jokios pilietybės. Kaip sakoma ataskaitoje, ji „nepasinaudojo faktinės vyriausybės vadovės padėtimi arba savo moraliniu autoritetu, kad pažabotų šių įvykių eigą ar užkirstų jiems kelią“.

Nors tyrėjai pripažįsta, jog Aung San Suu Kyi ir kitos civilinės valdžios struktūros daro menką įtaką kariuomenės veiksmams, ataskaitoje pažymima, kad jos „savo veiksmais ir neveikimu prisidėjo prie nusikalstamų žiaurumų“.

Tyrėjai paragino JT Saugumo Tarybą pavesti sprendimą dėl padėties Mianmare priimti Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui arba sudaryti ypatingąjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą. Jie taip pat rekomendavo paskelbti ginklų prekybos embargą ir įvesti „individualias sankcijas tiems, kam tenka didžiausia atsakomybė“.