Metas išsiurbti naftą iki paskutinio lašo: Norvegija laimėjo teismą ir grįžta į Arktį
Ne­se­niai vie­šai spau­do­je bu­vo pa­skelb­ta apie Nor­ve­gi­jos pla­nus iki 2020 me­tų užd­raus­ti nau­do­ti naf­tos pro­duk­tus ši­lu­mos ga­my­bai, ta­čiau iki to lai­ko ša­lis vis dar iš­gaus naf­tą, kur jos ma­ny­mu tai yra nau­din­ga.

Neseniai priimtas Norvegijos vyriausybės nutarimas, pagal kurį planuojama grįžti į Arktį. Toliau joje gręžti naftos gręžinius ir išgauti naftą.

Šį nutarimą patvirtino Oslo teismas. Kaip pranešė Reuters, pareiškimą pateikė aplinkosauginės organizacijos kaip „Greenpeace“ ir „Nature and Youth Group“, teigiančios, kad gręžimo veiksmai prieštarauja piliečių teisėms į sveiką aplinką. Konkrečiai, aplinkosauginės organizacijos teigė, kad visos licencijos Arktyje gręžti naujus naftos gręžinius, kurios buvo nuo 2015 metų išduotos dujų ir naftos kompanijoms, tokioms kaip „Chevron“, yra nekonstitucinės. Galiausiai jų teiginiai neįtikino teismo, kuris pasisakė, jog vietoj to, kad būtų dėtos pastangos siekiant geresnio šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų reguliavimo, šalies konstitucija, kaip pagrindinis argumentas, buvo naudojama „netinkamai“, net ir suvokiant tą faktą, kad konstitucijos naudojimas tapo kone reklaminiu triuku.

„Aplinkosauginių organizacijų argumentas, kad šis nutarimas pažeidžia Konstitucijos 112 straipsnį, pralaimėjo“ – nusprendė Oslo apygardos teismas. „Valstybė, atstovaujama Naftos ir Energetikos ministerijos, reabilituota“.

Tačiau Norvegija visiškai neatsisako savo „žaliosios darbotvarkės“, kurį numato, kad iki 2030 metų šalyje anglies dioksido kiekis turi būti neutralus – tai reiškia, kad šalis į aplinką išmes tiek anglies dioksido, kiek jo gamta natūraliai sugebės sunaudoti – visi automobiliai turės būti varomi tik elektra bei statomi „elektriniai greitkeliai“. Šalies vyriausybė pareiškė, kad atkreipia dėmesį į pasaulinio klimato kaitos padarinius ledynams Arkties regione. O visi nauji gręžimo projektai nebus pradėti ankščiau kaip po 10–15 metų.

Ir nors Norvegija išlieka viena didžiausių naftos ir dujų gamintojų Europoje, tolesnė naftos gręžinių plėtra prieštarauja ankščiau priimtiems aplinkai nekenksmingiems sprendimams kaip, kad „Paryžiaus susitarimas“. Gali būti, kad praėjus 10–15 metų Norvegija atsisakys naftos gręžinių plėtros planų ir bus sukurtos naujos taisyklės bei planai, kurie kaip tik užkirs kelią tokioms veikloms.