Macronas žada išlaikyti Korsikos salą Prancūzijoje
Pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas, lan­ky­da­ma­sis Kor­si­ko­je, an­tra­die­nį sa­los na­cio­na­lis­tams pa­ža­dė­jo at­siž­velg­ti į jų rei­ka­la­vi­mą su­teik­ti Kor­si­kai di­des­nę au­to­no­mi­ją, ta­čiau taip pat iš­lai­ky­ti ją res­pub­li­kos su­dė­ty­je.

E. Macrono dviejų dienų vizitą Korsikoje atidžiai stebi žemyninė Prancūzijos dalis, kurioje būgštaujama, kad didesnės autonomijos suteikimas šiai Viduržemio jūros salai gali pažadinti jo visiškos nepriklausomybės siekį ateityje.

Gruodžio mėnesio rinkimuose Korsikos regioninės asamblėjos kontrolę užsitikrinę nacionalistai kol kas neigia planus atskirti šią 330 tūkst. gyventojų turinčią teritoriją nuo Prancūzijos – bent jau kol kas.

A. Macronas savo vizitą pradėjo atvykęs į buvusio salos prefekto Claude'o Erignaco (Klodo Erinjako), kuris žuvo per visą šalį sukrėtusį nacionalistų išpuolį, 20-ųjų mirties metinių minėjimą.

Kreipdamasis į minėjimo dalyvius Ajače E. Macronas pareiškė, kad Korsiką „suteršė“ ši žmogžudystė, už kurią nuteistas nacionalistas Yvanas Colonna atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Jai negali būti „užmiršimo ir malonės“, sakė prezidentas.

E. Macronas pabrėžė, kad nuo žemyninės Prancūzijos dalies ekonomiškai priklausoma Korsika yra „tvirta“ Prancūzijos Respublikos dalis.

Jis pažadėjo pabandyti užtikrinti salai „ateitį, kurios ji siekia, tačiau nepaklusti reikalavimams, kurie išvestų ją iš Respublikos ribų“.

Nacionalistai turi visą virtinę reikalavimų, tarp kurių yra amnestijos suteikimas nuteistiesiems už separatistinę kovą nuteistiems korsikiečiams, ir reikalavimas suteikti korsikiečių kalbai oficialios kalbos statusą.

Padėtis šioje kalnuotoje ilgai su prancūzų valdžia kovojusioje saloje stabilizavosi, kai 2014 metų Korsikos nacionalinio išvadavimo frontas (Fronte di Liberazione Nazionale Corsu, FLNC) paskelbė paliaubas.

Ne katalonai

C. Erignacas buvo nušautas 1998 metų vasario 6 dieną, kai ėjo į teatrą su žmona.

Šis išpuolis buvo žiauriausias saloje per visą beveik keturis dešimtmečius trukusią atakų kampaniją, daugiausia prieš salos infrastruktūrą.

Po jo tūkstančiai korsikiečių išėjo protestuoti į gatves.

Antradienio ceremonijoje dalyvavo C. Erignaco našlė, du jo vaikai, taip pat regioninės valdžios lyderis Gilles Simeonis, kuris vėliau turėtų susitikti su E. Macronu.

Korsikos statuso klausimas Prancūzijos vyriausybes vargino ištisus dešimtmečius.

Įspūdingu gamtovaizdžiu pasižyminčios Napoleono Bonaparte'o (Napoleono Bonaparto) gimtinės lyderiai ne kartą pabrėžė, kad nesiekia visiškos nepriklausomybės, bent jau kol kas. Tuo jie skiriasi nuo katalonų nacionalistų. Be to ši sala ekonomiškai yra labai priklausoma nuo žemyninės Prancūzijos.

Šeštadienį, artėjant E. Macrono vizitui, tūkstančiai nacionalistų surengė taikias eitynes salos sostinėje Ajače, reikalaudami „demokratijos“ ir „pagarbos korsikiečių tautai“.

Per prezidento rinkimų kampaniją E. Macronas leido suprasti, kad yra pasirengęs eiti toliau už savo pirmtakus ir pripažinti korsikiečių, kurie turi savo kalbą, išskirtinumą.

Trečiadienį E. Macronas turėtų sakyti ilgai lauktą kalbą šiauriniame Bastja mieste ir išdėstyti savo poziciją dėl Korsikos ateities.