Lyderiai skelbia pasiekę proveržį
Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­de­riai po vi­są nak­tį tru­ku­sių de­ry­bų su­si­ta­rė dėl prie­mo­nių mig­ra­ci­jai val­dy­ti. Tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti iš­spren­dus įtemp­tą gin­čą su Ita­li­ja. Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel pers­pė­jo, kad nuo šio su­si­ta­ri­mo ga­li pri­klau­sy­ti to­les­nis blo­ko li­ki­mas.

Naujas kovingasis Italijos premjeras Giuseppe Conte, vadovaujantis neseniai darbą pradėjusiai populistinei ir prieš imigraciją nusistačiusiai vyriausybei, ėmėsi retų priemonių – blokuoti Briuselyje vykstančio viršūnių susitikimo bendras išvadas. Italija nebeįsileidžia į savo uostus migrantus plukdančių laivų ir reikalauja, kad visos ES narės dalytųsi šia našta.

Teisės profesorius G. Conte, beveik nežinomas kaip politikas, į Briuselį atvyko padrąsintas žinios apie artėjantį JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą. Šis gyrė griežtą Romos poziciją, be to, pats yra blokavęs neseniai vykusio Didžiojo septyneto lyderių susitikimo išvadas prekybos klausimais. „Italijai reikia ne daugiau žodžių, o konkrečių veiksmų“, – tvirtino G. Conte. Italijos vyriausybė nori, kad ES šalys padėtų Romai panašiai, kaip išsprendė ginčą dėl pabėgėlius gabenančių laivų: vienam jų galiausiai leista prisišvartuoti Ispanijos uoste, kitam – Maltos. Tačiau ilgai trukusios derybos buvo itin sudėtingos. „Vyko labai tulžinga diskusija, visi puolė italą“, – sakė šaltinis.

Labai abejojama, ar pavyks nustatyti nuolatinę migrantų perskirstymo schemą – Vengrija ir Lenkija nesutinka priimti jokių atvykėlių.

Su šių klausimų sprendimu susijusi ir A. Merkel politinė ateitis. Vokietijos kanclerė jau daug metų yra įtakingiausia Europos lyderė, bet namie jai gresia koalicijos griūtis, jei nepajėgs garantuoti, kad pirmiausia į Viduržemio regiono valstybes atvykstantiems migrantams nebūtų leidžiama keliauti toliau, t. y. į Vokietiją. Italija savo ruožtu reikalauja prieš sudarant bet kokius susitarimus aiškiai įvardyti, kaip Romai bus padedama tvarkytis su atvykėliais.

Prancūzija, Italija ir Ispanija siūlo įkurti centrus, kuriuose būtų priimami Europoje prieglobstį siekiančių gauti asmenų prašymai. Žmonės, turintys teisę į prieglobstį, būtų išsiųsti į kitas Europos valstybes, sutinkančias juos priimti. ES lyderiai taip pat susitarė padidinti finansinę pagalbą Turkijai, Marokui ir kitoms Šiaurės Afrikos valstybėms, kad šios sumažintų į Europą plūstančių pabėgėlių skaičių. Ir, suprantama, ES griežtins savo išorinių sienų kontrolę.

Vis dėlto dar yra labai daug abejonių, ar pavyks nustatyti nuolatinę migrantų perskirstymo schemą. Rytų Europos šalys, ypač Vengrija ir Lenkija, nesutinka priimti jokių atvykėlių. Tačiau G. Conte liko patenkintas pasiektais susitarimais. Jis pabrėžė, kad „dabar Italija nebėra vieniša“, bet sakė dar neapsisprendęs, ar toks migrantų priėmimo centras bus steigiamas ir Italijos teritorijoje.

„Brexito“ reikalai liko antrame plane. Derybos įstrigusios dėl Airijos sienos klausimo. Tuo metu Rusija nesulaukė sankcijų atšaukimo – jos pratęstos dar šešiems mėnesiams, baudžiant Maskvą dėl karo Ukrainoje. Sankcijos taikomos ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant naftos pramonę. Šiuo klausimu lyderiai daug nediskutavo ir sprendimą priėmė labai greitai. Jie taip pat pakartojo „visiškai pritariantys“ Jungtinių Tautų rezoliucijai dėl MH17 lainerio katastrofos virš Ukrainos ir paragino Rusiją „prisiimti atsakomybę bei bendradarbiauti siekiant nustatyti tiesą“. Vakarų sankcijos Rusijai tikriausiai atsidurs dėmesio centre liepos 16-ąją, per planuojamą D. Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Helsinkyje.

ES lyderiai žadėjo imtis griežtesnių priemonių prieš cheminius ginklus ir dėti daugiau pastangų kovojant su šnipinėjimu – šios grėsmės taip pat susijusios su Rusija. Europos Komisijai pasiūlyta „koordinuoti ES atsaką į dezinformacijos iššūkį“. ES šalys paragintos glaudžiau bendradarbiauti ir tartis su NATO atremiant „priešiškos žvalgybinės veiklos“ grėsmę.