Liustracija ar raganų medžioklė? Latvijoje bus įvardinti KGB agentai
Kai­my­ni­nė­je Lat­vi­jo­je ge­gu­žės mė­ne­sį bus pub­li­kuo­ti KGB ar­chy­vai su duo­me­ni­mis, ku­rie žmo­nės bend­ra­dar­bia­vo su so­vie­ti­niu sau­gu­mu, o gal bu­vo ir agen­tai. To­kiam at­sklei­di­mui ne­trūks­ta prieš­inin­kų: tei­gia­ma, kad ar­chy­vai ne­pil­ni, yra klai­dų, o agen­to eti­ke­tė ga­li bū­ti pri­ka­bin­ta ir ne­kal­tie­siems. Ta­čiau kai ku­rie bu­vę in­for­ma­to­riai jau pri­si­pa­žįs­ta bend­ra­dar­bia­vę su KGB.

Lietuvoje tokie archyvai jau išslaptinti, ir tai sukėlė skandalą: pasirodė, kad KBG agentų kartotekoje yra vieno garsiausių šalies aktorių Donato Banionio pavardė, priminė svoboda.org.

Latvijoje archyvai turėtų būti atverti visuomenei šių metų gegužės pabaigoje. Istorikų skaičiavimu, bus išslaptinti maždaug 4 tūkst. su KGB bendradarbiavusių asmenų kartotekos duomenys. Tačiau daug kas nusprendė nelaukti, kol apie tai taps žinoma visiems, ir patys prisipažino, kad buvo užverbuoti.

J. Rokpelnis vadina save antisovietiniu žmogumi ir teigia, kad sutiko bendradarbiauti su KGB dėl profesinio intereso – noro išstudijuoti čekistų darbo metodus, kad vėliau galėtų parašyti demaskuojančią knygą.

Didžiausia gyvenimo klaida

Vienas tokių yra Janis Rokpelnis – žinomas Latvijos poetas, publicistas, vertėjas. Būtent jis į latvių kalbą išvertė tokius rusų poetus, kaip Josifas Brodskis, Aleksandras Blokas, Marina Cvetajeva.

Aštunto dešimtmečio pabaigoje J. Rokpelnis dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, ir jį keletą kartų kvietė į KBG rašyti pasiaiškinimų dėl viešų pasisakymų prieš komunistus. Devinto dešimtmečio pradžioje poetas jau visapusiškai bendradarbiavo su KGB ir turėjo pravardę Mikelis.

„Mano įsipareigojimas buvo teikti analitines apžvalgas, žodinį kūrybinės inteligentijos nuotaikų atpasakojimą“, – neslepia jis.

Kuratoriaus ir agento Mikelio susitikimai būdavo rengiami du kartus per mėnesį buvusiame KGB pastate Rygos centre, kurį vadino kampiniu namu. Dabar ten yra Okupacijos muziejus. J. Rokpelnis teigė, kad iki šiol be virpulio negali prisiminti tų tamsių koridorių.

„Maniau, kad kaip Štirlicas iš „17 pavasario akimirkų“ prasiskverbsiu į tuos baisius tigro nasrus, kurių nekenčiau ir bijojau“, – įspūdžiais dalijasi latvių poetas.

J. Rokpelnis vadina save antisovietiniu žmogumi ir teigia, kad sutiko bendradarbiauti su KGB dėl profesinio intereso – noro išstudijuoti čekistų darbo metodus, kad vėliau galėtų parašyti demaskuojančią knygą. Tačiau dabar sprendimą bendradarbiauti su KBG jis laiko didžiausia gyvenimo klaida.

Janis Rokpelnis - žinomas Latvijos poetas, publicistas, vertėjas. / RFE/RL "Curent Time" stopkadras

Kartotekoje – paties istoriko vardas

Istorikas Karlis Kangeris, studijuojantis KGB archyvus, teigia, kad agentų kartotekoje yra nemažai garsių vardų, tarp kurių – ir paties. Tačiau K. Kangeris nebuvo agentas, priešingai – KGB apie jį rinkdavo informaciją.

„Nurodama, kad apie mane pranešinėdavo Viestursas, Oskaris ir Karlis. Nenumanau, kas tai per žmonės. Tačiau norėčiau žinoti“, – prisipažįsta istorikas.

Kad pateko į KGB akiratį, K. Kangeris nesistebi. Sovietmečiu jis gyveno bei dirbo Švedijoje ir atvykdavo į Latviją siekdamas užmegzti ryšius su vietos universitetais. O KGB agentai bandė su juo kontaktuoti ir rinko apie jį informaciją.

KGB dokumentuose apie K. Kangerį buvo parašyta, kad dirba Stokholmo universitete mokslinį darbą slavistikos ir latvių kalbos srityje, yra užmezgęs daug ryšių respublikoje, bet aktyvia antisovietine veikla neužsiima.

„Atverti ir nusiraminti“

Šiuo metu K. Kangeris vadovauja istorikų komisijai, studijuojančiai dokumentus. Į KGB archyvą jis gilinasi tik nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, bet to užteko jau keletui mokslinių publikacijų parengti.

Prieš porą metų Latvijos parlamentas jau bandė išslaptinti KGB dokumentus, bet nesėkmingai. Dauguma parlamentarų tada buvo prieš. Dabar situacija pasikeitė.

„Galiausiai reikia juos atverti ir nusiraminti. Kartu baigsime visas diskusijas šiuo klausimu ir dirbsime toliau“, – įsitikinęs Janis Upeniekas, Saeimos deputatas nuo Vienybės partijos.

Gali būti ir nekaltų

Tačiau tokiam veiksmui Latvijoje netrūksta priešininkų. Buvęs Konstitucijos gynimo biuro bendradarbis Arnoldas Barbis, turėjęs priėmimą prie KGB archyvo, įsitikinęs, kad dokumentų viešinti negalima.

„Pirma, kartoteka nepilna. Antra, nėra agentų asmeninių bylų. Todėl negalima tiksliai nustatyti, ką konkrečiai jie veikė, kodėl atsirado šioje kartotekoje“, – sako A. Barbis. Jis teikia pavyzdžius: tarkime, žmogus važiavo į užsienį, todėl jo pavardę galėjo įtraukti į KBG kartoteką; kitas sutiko bendradarbiauti, kad neprarastų darbo arba padarytų karjerą.

Pasak A. Barbio ten yra pavardžių žmonių, kurie apskritai nebendradarbiavo su KBG. Todėl dėl viešinimo gali nukentėti ir jie, taip pat tie, kurie, tarkime, sutiko bendradarbiauti su KGB, bet realiai Latvijai nepadarė nieko blogo, nerimauja A. Barbis.