Lietuvos ekspertai dėl rinkimų Estijoje rezultatų sunerimti nelinkę
Lie­tu­vos eks­per­tai sa­ko, kad Es­ti­jo­je au­gan­ti kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų įta­ka tu­rės įta­kos val­džiai pri­imant spren­di­mus dėl ša­lies eko­no­mi­nės kryp­ties, bet ne už­sie­nio po­li­ti­kos.

„Aš galvoju, kad tai apribos tradiciškai valdžiusių centro dešinės ir centro kairės partijų politinę erdvę. (...) Neabejoju, kad ypač ekonominės, socialinės politikos klausimais bus galvojama, kaip deramai įvertinti tai, kas galėjo dalį rinkėjų paskatinti balsuoti už šią partiją“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Pirmąją vietą sekmadienį vykusiuose Estijos parlamento rinkimuose iškovojo liberali opozicinė Reformų partija, antra liko valdančioji Centro partija.

Nors kraštutinių dešiniųjų EKRE partija užėmė trečią vietą, ji padvigubino ankstesniuose rinkimuose pasiektą savo rezultatą.

Ši partija griežtai kritikuoja Europos Sąjungą (ES), ragina surengti referendumą dėl Estijos pasitraukimo iš bendrijos. Dalies rinkėjų paramos ji sulaukė ir dėl pažado sumažinti pajamų mokesčius bei akcizus, taip pat – dėl antiimigracinės retorikos.

„Juos, tikėtina, bus bandoma marginalizuoti, bet vien tai, kad jie yra parlamente ir jų bus daug, skatins juos ieškoti progų kelti tam tikrus klausimus, kalbėti ir būti išgirstiems“, – BNS sakė Tartu universiteto politologas Lukas Pukelis.

Stebėtojai teigia, kad EKRE rinkiminės kampanijos metu sėkmingai išnaudojo tradicinių partijų valdymu nusivylusių rinkėjų regionuose nerimą.

„EKRE gerai pasirodė salose ir kaimiškose Estijos vietovėse, kur gyventojai yra mažiau išsilavinę, mažiau kosmopolitiški, labiau konservatyvūs ir bijantys kaitos“, – kalbėjo L. Pukelis.

Jis tvirtino, kad EKRE augimas neturėtų turėti įtakos Estijos užsienio politikai, nes Vyriausybę formuojanti Reformų partija yra aiškiai provakarietiška, o ir patys estų kraštutiniai dešinieji remia NATO ir kritiškai vertina Rusiją: „EKRE nėra kaip AfD Vokietijoje ar Nacionalinis frontas Prancūzijoje, kur kraštutinių dešiniųjų partijos yra prorusiškos“.

R. Vilpišauskas tvirtino, kad Estijos valdantieji turės įrodyti EKRE rinkėjams, kad partijos keltas nerimas dėl ES federalizacijos, vykdomo nutautinimo ar imigrantų antplūdžio yra nepagrįstas.

„Labai svarbu, kaip tokius dalykus rinkimus laimėjusioms partijoms pavyks atskirti nuo tų ekonominių, socialinių problemų, kurios iš tiesų aktualios nemažai Estijos rinkėjų daliai ir prisidėjo prie EKRE populiarumo didėjimo, ir kiek sėkmingai pavyks spręsti su mokesčiais, socialine politika susijusius reikalus. Turbūt nuo to irgi priklausys, kaip dar kituose rinkimuose gali išsidėlioti Estijos politinių jėgų balansas“, – teigė profesorius.

Daugiausia diskusijų Estijos parlamento rinkimų kampanijos metu kilo dėl valstybės vaidmens ekonomikoje ir mokesčių sistemos pertvarkos.