Lietuva iš „Brexit“ neišloš nei Europos Parlamente
Po 2019 me­tų ge­gu­žę ren­gia­mų Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­mų keis­tų­si asamb­lė­jos na­rių su­dė­tis. Dau­gu­mai ša­lių EP na­rių skai­čius siū­lo­mas di­din­ti, ta­čiau Lie­tu­vos, Bul­ga­ri­jos, Kip­ro ir dar ke­lių ša­lių at­sto­vų skai­čiaus siū­lo­ma ne­keis­ti.

Lietuvoje toliau būtų renkama vienuolika EP narių, o viso Parlamente turėtų būti 705 nariai – 46 mažiau negu dabar, rašoma pranešime spaudai.

EP narių turėtų sumažėti iš ES išstojus Jungtinei Karalystei, kuri turi 73 vietas Parlamente. 27 mandatus siūloma paskirstyti toms ES šalims, kurioms jų trūksta atsižvelgus į gyventojų skaičių, o likusius 46 laikyti rezerve, jei ateityje būtų sukurta papildoma bendra europinė rinkimų apygarda arba įstotų naujų narių.

Europarlamentarai siūlo nė vienai šaliai nemažinti mandatų skaičiaus. Daugiau vietų siūloma skirti Airijai, Austrijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Lenkijai, Nyderlandams, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai. Lietuvoje renkamų EP narių skaičius išliktų toks pats (11).

Pagal ES sutartį Europos Parlamentas turi pateikti siūlymą dėl savo sudėties keitimo, o galutinį sprendimą turės vienbalsiai priimti Europos Vadovų Taryba. Dėl šio Konstitucinių reikalų komiteto siūlymo visas Parlamentas ketina balsuoti vasario 5–8 d. Strasbūre rengiamame plenariniame posėdyje.

Kol Jungtinė Karalystė tebėra ES narė ir jos pasitraukimas nėra teisiškai patvirtintas, europarlamentarų skaičius nėra pasikeitęs, o joje išrinkti EP nariai visose diskusijose (išskyrus kai kuriuos su jos išstojimu susijusius pasitarimus) dalyvauja lygiomis teisėmis.

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje turėtų vykti 2019 m. gegužės 26 d.