Lenkų valdžia nesibodi bendrų eitynių su nacionalistais
Len­ki­jos vy­riau­sy­bė ir kas­me­ti­nių na­cio­na­lis­tų ei­ty­nių or­ga­ni­za­to­riai su­ta­rė sek­ma­die­nį, mi­nint Len­ki­jos ne­prik­lau­so­my­bės 100-ąsias me­ti­nes, su­reng­ti bend­ras ei­ty­nes. Šis su­si­ta­ri­mas ro­do, kad kon­ser­va­ty­vi val­dan­čio­ji par­ti­ja „Įs­ta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“ ne kar­tą yra sie­ku­si par­amos žmo­nių, ku­rie re­mia ir kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų gru­pes.

Toks vėlų penktadienio vakarą paskelbtas pranešimas reiškia, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ir kiti valstybės pareigūnai lapkričio 11 dieną žygiuos kartu su grupėmis, kurios pernai nešė rasistinius transparantus ir ultranacionalistų simbolius.

M. Morawieckio kanceliarijos vadovas Michalas Dworczykas per „Twitter“ pranešė, kad abi šalys pasiekė susitarimą, ir pridūrė: „Lenkija laimėjo. Lapkričio 11 dieną įvyks didžiulės bendros eitynės, minint šimtąsias nepriklausomybės metines!“

Apie susitarimą pranešė ir pagrindinis eitynių organizatorius Robertas Bakiewiczius, vadovaujantis Tautinei radikaliajai stovyklai, istoriškai siejamai su antisemitiniu judėjimu praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

Tokia politika sulaukia prieštaringų nuomonių ir pačioje Lenkijoje, kur daugelis pyksta, kad radikalūs nacionalistai pastaraisiais metais dominuoja per Nepriklausomybės dienos minėjimo renginius. Kritikai sako, kad valdžia pataikauja nacionalistams.

Vasarį R. Bakiewiczius vadovavo protestui prie prezidentūros, kurio metu žydus jis vadino „penktąja kolona“. Ši fazė vartojama turint omeny nelojalumą Lenkijai. Protestuotojai tuomet laikė transparantą, kuriame A. Duda, kuris nėra žydų kilmės, buvo raginamas „nusiimti savo jarmulką“ ir pasirašyti įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už pareiškimus, kad Lenkija kaip valstybė prisidėjo prie žydų žudynių per Antrąjį pasaulinį karą. Šis įstatymo projektas sukėlė diplomatinį konfliktą su Izraeliu.

Pernykštės eitynės Varšuvoje buvo minimos ir neseniai Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje, kurioje valstybės narės yra raginamos aktyviai kovoti su kraštutinių dešiniųjų ekstremizmu. Rezoliucijoje buvo paminėta, kad per eitynes Lenkijoje buvo nešami ksenofobiniai transparantai su tokiais šūkiais kaip „baltoji broliškų tautų Europa“. Taip pat buvo vėliavų su vadinamuoju falangos simboliu – kraštutinių dešiniųjų ženklu, sukurtu ketvirtajame dešimtmetyje.

Apie bendras eitynes pranešta Lenkijai ruošiantis minėti šimtąsias nepriklausomybės metines. Lenkija tapo nepriklausoma 1918 metais, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kai žlugo šalį Lenkiją ilgiau nei šimtmetį valdžiusios trys imperijos – Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos.

Nacionalistų eitynės Lenkijoje jau tapo pastarojo dešimtmečio tradicija.

A. Duda ir „Įstatymo ir teisingumo“ atstovai parlamente anksčiau kelis mėnesius derėjosi dėl bendrų eitynių su nacionalistais, tačiau jos nutrūko, nes nacionalistai atmetė reikalavimą nenešti provokuojančių transparantų.

Trečiadienį Varšuvos merė uždraudė eitynes, tačiau kitą dieną teismas draudimą panaikino, nes šis esą pažeidžia konstitucijos garantuojamą susirinkimų laisvę.

Naujos valstybės pareigūnų ir nacionalistų derybos buvo surengtos penktadienį.

Devintojo dešimtmečio antikomunistinio judėjimo „Solidarumas“ didvyris Wladyslawas Frasyniukas griežtai pasmerkė šį valdžios sprendimą ir pavadino jį pataikavimu „banditams“ ir „fašistams“.