Lenkų valdantieji žengė naują žingsnį teismų kontroliavimo link
Len­ki­jos kon­ser­va­ty­vi val­dan­čio­ji par­ti­ja „Įs­ta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“ (PiS) an­tra­die­nį žen­gė dar vie­ną žings­nį teis­mų sis­te­mos kon­tro­lia­vi­mo link, su­da­riu­si sa­vo kan­di­da­tų į ins­ti­tu­ci­ją, tu­rin­čią už­ti­krin­ti teis­mų ne­ša­liš­ku­mą, są­ra­šą.

Visa centristų opozicija PiS kontroliuojamame parlamente boikotavo balsavimą dėl naujų Nacionalinės teismų tarybos (KRS) narių. Šis balsavimas vyko įsigaliojus naujam teisės aktui, kuris, kritikų teigimu, prieštarauja Lenkijos konstitucijai.

Pagal praėjusiais metais priimtą įstatymą, parlamentas gali skirti 15 teisėjų į KRS. Anksčiau tarybos narius rinkdavo patys teisėjai.

PiS įstatymų leidėjai, remiami dešiniosios populistinės partijos „Kukiz 15“, antradienį patvirtino savo kandidatų į KRS sąrašą. Jie pakeis dabartinius tarybos narius.

Lenkijoje konservatyvioji PiS į valdžią atėjo 2015 metų pabaigoje ir nedelsdama ėmėsi kontroversiškų reformų. Pasak vyriausybės, teisėtvarkos pokyčiai yra būtini kovojant su korupcija ir pertvarkant sovietinių reliktų išsaugojusią teismų sistemą.

Tačiau vienas iš KRS teisėjų Waldemaras Zurekas (Valdemaras Zurekas) pareiškė, kad šios reformos yra „gąsdinančios“. Pasak jo, „visi tie įstatymai keičia Konstituciją be būtinos konstitucinės daugumos“.

Be kita ko, jis išreiškė susirūpinimą dėl planuojamo įkurti KRS drausmės skyriaus, kuris, teisėjo manymu, „sieks atlikti nešvarų darbą – atsikratyti nepaklusnių teisėjų“.

Lenkijos parlamento opozicija atsisakė pateikti savo kandidatų sąrašą ir nesutiko dalyvauti balsavime, nes mano, kad nauja KRS narių rinkimo tvarka įgalina politinę šios institucijos kontrolę.

„Vietoj nepriklausomos KRS iš tiesų turime valdžių atskyrimo pabaigą“, – sakė buvęs Lenkijos teisingumo ministras ir opozicinės Pilietinės platformos (PO) narys Borysas Budka.

Nacionalinės advokatų asociacijos taip pat paragino savo narius nekandidatuoti į KRS.

PiS taip pat priėmė reformų, paveikusių Konstitucinį Teismą, Aukščiausiąjį Teismą ir bendruosius teismus.

Varšuva jau sulaukė griežtos Briuselio kritikos dėl virtinės reformų, anot Europos Sąjungos, keliančių „sisteminę grėsmę“ įstatymų teisinės valstybės principams.

Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą bloko istorijoje inicijavo ES sutarties 7-ąjį straipsnį prieš Lenkiją. Tokiu būdu Varšuvai buvo padidintas spaudimas dėl prieštaringai vertinamos teismų sistemos reformos, inicijuotos šalies valdančiųjų konservatorių.

Visa tai reiškia, kad Lenkijos atžvilgiu gali būti pradėta sankcijų taikymo procedūra. Pavyzdžiui, gali būti įšaldytos šios valstybės balsavimo teisės ES institucijose.

Vis dėlto, tokioms bausmėms Varšuvai turėtų vienbalsiai pritarti ES valstybės narės, o Vengrija jau pareiškė, kad sankcijoms nepritartų.