Lenkijos vietos rinkimus laimi dešiniojo sparno PiS
Len­ki­jos kon­ser­va­ty­vi na­cio­na­lis­ti­nė val­dan­čio­ji par­ti­ja „Įs­ta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“ (PiS) su­rin­ko dau­giau­siai bal­sų per sek­ma­die­nį vy­ku­sius re­gio­nų val­džios rin­ki­mus, bet pra­lai­mi opo­zi­ci­jos cen­tris­tams ko­vą dėl me­rų pos­tų di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, įskai­tant sos­ti­nę Var­šu­vą, ro­do bal­sa­vu­sių rin­kė­jų apk­lau­sos.

Sekmadienį vykęs balsavimas yra pirmasis nuo 2015 metų parlamento rinkimų, suteikusių PiS precedento neturinčią daugumą. Jis laikomas svarbiu egzaminu konservatoriams, besiruošiantiems ateinančiais metais vyksiantiems Europos Parlamento ir Seimo rinkimams.

PiS taip pat yra susipriešinusi su ES dėl savo vykdomų prieštaringai vertinamų teismų reformų. Bendrija perspėjo, kad šios reformos kelia pavojų teismų nepriklausomybei, teisinei valstybei ir pačiai demokratijai.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūros IPSOS apklausos rezultatai rodo, kad per vaivadijų seimelių rinkimus PiS gavo 32,3 proc. balsų ir aplenkė liberaliųjų centristų bloką „Pilietinė koalicija“ (KO), surinkusią 24,7 proc. balsų.

PiS populiarumą palaiko tvirtas ekonomikos augimas ir dosnios socialinės išlaidos. Partija atrodo sustiprinusi pozicijas regionų parlamentuose, bet tikriausiai ne visuose jų galės valdyti viena.

Įtakingas PiS vadovas Jaroslawas Kaczynskis gyrė rezultatus kaip „gerą ženklą“ prieš ateinančiais metais vyksiančius nacionalinio parlamento rinkimus.

Liberalų pergalės didmiesčiuose

PiS iki šiol kontroliavo tik vieną iš 16 vaivadijų seimelių ir beveik neturi akivaizdžių galimų koalicijos partnerių.

Rinkėjų apklausos rodo, kad trečia liko apie 16,6 proc. surinkusi agrarinė Lenkijos liaudies partija (PSL), tradiciškai stipriai palaikoma kaimiškose vietovėse. Tikėtina, kad ji atliks svarbų vaidmenį formuojant koalicijas.

Anksčiau ši partija buvo nacionaliniu lygiu suvienijusi jėgas su KO blokui vadovaujančia liberalų partija „Pilietinė platforma“ (PO). PSL lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sekmadienį paklaustas, ar jo partija galėtų dirbti su PiS, atsakė, kad „tokių koalicijų nebus“.

Vis dėlto didžiuosiuose miestuose PiS nesugebėjo laimėti kovos dėl pagrindinių merų postų.

PO liberalas Rafalas Trzaskowskis, 46 metų buvęs ministras ir Europos Parlamento narys, atrodo laimėjęs per pirmąjį turą Varšuvos mero rinkimus: IPSOS apklausa rodo, kad jis gavo 54,1 proc., o PiS kandidatas Patrykas Jakis – 30,9 proc. balsų.

Liberaliojo bloko kandidatai per pirmąjį rinkimų ratą taip pat dominavo Lodzėje, Poznanėje, Liubline ir Vroclave.

Kas taps Gdansko ir Krokuvos merais veikiausiai spręsis per antrąjį turą lapkričio 4-ąją.

IPSOS nurodė, kad jos balsavusių rinkėjų apklausos paklaida yra trys procentai.

Ginčai dėl reformų

Galutiniai oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti ne anksčiau kaip antradienio pavakarę.

Lenkijos rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 51,3 proc. – didžiausias, kada nors fiksuotas per vietos valdžios rinkimus.

Sekmadienį vykę rinkimai taip pat vyko tebetvyrant dideliam politikų ir visuomenės susipriešinimui dėl PiS inicijuotų kontroversiškų teismų reformų.

PiS palaikantys rinkėjai šią partiją ir ypač jos pirmininką J. Kaczynskį laiko nacionalinių interesų gynėjais, bet kritikai teigia, kad konservatorių vykdomos teismų reformos prieštarauja konstitucijai ir kelia didžiausią grėsmę demokratijai Lenkijoje nuo šalies komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.

Penktadienį Europos Sąjungos aukščiausioji teismo institucija paliepė Lenkijai „nedelsiant suspenduoti“ PiS parengtą įstatymą, įpareigojantį Aukščiausiojo Teismo teisėjus išeiti į pensiją sulaukus nebe 70, o 65 metų. Europos Teisingumo Teismo nutartyje sakoma, kad tokia nuostata kelia pavojų teismų nepriklausomybei.

Ši nutartis buvo vėliausia salvė ilgai besitęsiančiame ginče dėl teismų pertvarkos, vykdomos nuo pat PiS vyriausybės atėjimo į valdžią 2015 metais.

Dėl šių teisinei valstybei Lenkijoje kylančių „sisteminių grėsmių“ Europos Komisija inicijavo precedento neturėjusią procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, dėl kurios teoriškai galėtų būti įšaldyta Varšuvos teisė balsuoti priimant Bendrijos sprendimus.

Tačiau PiS nacionalistai nesutinka nusileisti kritikams užsienyje ir masiniams protestams šalyje bei tvirtina, kad jų vykdoma reforma yra svarbus kovos su korupcija elementas ir dalis pastangų apvalyti teisinę sistemą nuo komunistinio laikotarpio liekanų.