Lenkijos premjeras: buvusioms komunistinėms ES šalims reikia daugiau paramos
Len­ki­jos prem­je­ras tre­čia­die­nį par­eiš­kė, kad bu­vu­sioms ko­mu­nis­ti­nėms Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lims vis dar rei­kia di­des­nio ES fi­nan­sa­vi­mo, jei no­ri­ma, kad jų gy­ve­ni­mo ly­gis pri­lyg­tų Va­ka­rų ša­lims.

Tokie Mateuszo Morawieckio komentarai pasirodė žiniasklaidai pranešus apie ES planus Rytų ir Vidurio Europos valstybėms narėms skiriamą finansavimą ateinančiu biudžeto laikotarpiu sumažinti dešimtimis milijardų eurų ir šias lėšas nukreipti į šalis, kurios smarkiai nukentėjo nuo finansų krizės, kaip antai Ispaniją ir Graikiją.

Su Slovakijos premjeru Peteriu Pellegrini trečiadienį susitikęs Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad buvęs komunistinis regionas vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos, nes jam po Antrojo pasaulinio karo neteko visiško ekonominio vystymosi „laimės“.

M. Morawieckis pabrėžė, kad gyvenimo lygis ir infrastruktūra regione tebėra žemiau Vakarų lygio.

Svarstant Europos Komisijos (EK) parengtą 2021–2027 metų ES biudžeto projektą, kuris bus pristatytas kitą mėnesį, dėl minėtų pokyčių neabejotinai kils bene daugiausia ginčų, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Reforma yra susijusi su sanglaudos politika, kuriai skiriama 350 mlrd. eurų ir kuria siekiama remti mažiausiai išsivysčiusias Bendrijos dalis.

Briuselis nori atsisakyti dabartinės tvarkos, pagal kurią sanglaudos lėšos skirstomos beveik išimtinai remiantis tik vienu – bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui – kriterijumi. Jį ketinama pakeisti platesniais kriterijais, kurie apimtų įvairius veiksnius, tokius kaip jaunimo nedarbas, švietimas, aplinkos apsauga, migracija ir inovacijos.

Komisija taip pat sugriežtins tinkamumo gauti finansavimą sąlygas. Pavyzdžiui, bus reikalaujama laikytis teisinės valstybės principų. Be to, bus nustatyta daugiau apribojimų gaunamų ES lėšų panaudojimui.

Šie pokyčiai gali būti ypač skausmingi Lenkijai ir Vengrijai, kurios gauna daug lėšų iš sanglaudos fondų, tačiau nesutaria su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų ir demokratijos standartų.

Derybos dėl reformos detalių dar tęsiasi, tačiau diplomatai ir valdininkai prognozuoja, kad ją įgyvendinus lėšos nuo Lenkijos, Čekijos ir Baltijos šalių bus nukreiptos į Pietų Europos šalis, kaip antai Italiją, Ispaniją, Graikiją ir net kai kuriuos Prancūzijos regionus.