Lenkija nori prezidentinio lėktuvo nuolaužų
Len­ki­jos pre­zi­den­tas Andr­ze­jus Du­da an­tra­die­nį dar kar­tą par­ei­ka­la­vo, kad Ru­si­ja grą­žin­tų 2010 me­tais su­du­žu­sio pre­zi­den­ti­nio lėk­tu­vo nuo­lau­žas.

Šis reikalavimas buvo pateiktas Lenkijai minint įtampą tarp Varšuvos ir Maskvos smarkiai padidinusios tragiškos katastrofos aštuntąsias metines.

Tuometis prezidentas Lechas Kaczynskis ir jo žmona Maria buvo tarp 96 žmonių, 2010 metų balandžio 10-ąją žuvusių Rusijos gamybos Lenkijos prezidentiniam lėktuvui Tu-154 sudužus netoli vakarinio Smolensko miesto.

Dabartinė Lenkijos valdančioji dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujama L. Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo (Jaroslavo), jau seniai tvirtina, kad ši katastrofa nėra nelaimingas atsitikimas, o naujas Varšuvos atliktas tyrimas esą atskleidžia, jog lėktuvą sunaikino jo viduje driokstelėjęs sprogimas.

Ankstesnės liberaliojo sparno vyriausybės atliktas tyrimas rodė, kad katastrofą, kai kurių laikomą didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo Lenkiją ištikusia nelaime, lėmė nepalankios meteorologinės sąlygos ir lenkų pilotų bei dviejų Rusijos oro dispečerių klaidos.

„Lėktuvo nuolaužos, ko gera, yra svarbiausias šios bylos įrodymas – ir jos tebėra Rusijoje, o Rusijos valdžia nenori jų perduoti“, – lenkų žiniasklaidai sakė A. Duda.

„Galima tik klausti, kodėl rusai nenori grąžinti nuolaužų“, – pridūrė jis po atminimo ceremonijos pietiniame Krokuvos mieste, kur prezidentas padėjo gėlių ant sutuoktinių Kaczynskių kapo karališkosios Vavelio pilies kriptoje.

Varšuva ne kartą prašė Maskvos perduoti lėktuvo nuolaužas ir skrydžio duomenų įrašymo įrenginius, bet Rusija kaskart atsakydavo, kad padarys tai tik baigusi savo tyrimą.

Po šios katastrofos abiejų šalių santykiai tapo itin įtempti. Jie dar labiau pašlijo 2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, taip pat po praeitą mėnesį Britanijoje įvykusio buvusio rusų dvigubo agento apnuodijimo, išprovokavusio masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Vakarų šalių ir analogiškas Rusijos atsakomąsias priemones.

Vienytis, o ne susipriešinti

Vėliau antradienį, dalyvaudamas atidengiant prieštaringai vertinamą paminklą katastrofos aukoms sostinėje Varšuvoje, A. Duda ragino lenkus išlikti vieningus, „kad ir kokia būtų (jų) politinė orientacija ar įsitikinimai“.

Jaroslawas Kaczynskis, žinomas dėl savo karingos ir itin skaldančios politikos, per šias ceremonijas irgi pasisakė už „visų lenkų vienybę“, nors PiS vyriausybės populiarumas pastaruoju metu reikšmingai nusmuko, visuomenei piktinantis dėl jos ministrams išmokėtų dosnių premijų.

Įtampą taip pat kurstė paminklui parinkta vieta Varšuvos istorinėje centrinėje aikštėje šalia Nežinomo kareivio kapo. Kritikai sako, kad tokiu būdu mėginama sukurti politinių susirinkimų vietą, siekiant konsoliduoti palaikymą PiS.

Stiprios policijos pajėgos neleido prie atidengiamo paminklo priartėti protestuotojams, susirinkusiems gretimame parke.

Ant trikampio granito monumento, panašaus į lėktuvo uodegą ir oro uosto trapą, surašyti visų katastrofos aukų vardai.

Tarp žuvusiųjų buvo daug įtakingų Lenkijos valstybės veikėjų ir įvairioms stovykloms atstovavusių politikų. Ši delegacija ketino dalyvauti ceremonijoje Katynės miške ir pagerbti tūkstančius Lenkijos karininkų, nužudytų sovietų NKVD 1940 metais. Sovietų Sąjungos atsakomybę už šias žudynes Kremlius neigė iki pat 1990 metų.

J. Kaczynskis taip pat sakė, kad jo vadovaujami gedulingi budėjimai, kas mėnesį rengti pastaruosius aštuonerius metus po katastrofos, nebebus rengiami.

Šie budėjimai, per kuriuos esą buvo siekiama pagerbti kiekvieną iš aukų, kurstė didelius kritikų protestus. Oponentai šias ceremonijas laiko PiS pastangomis konsoliduoti politinį palaikymą.

Protestai prieš vyriausybę taip pat buvo rengiami dėl PiS inicijuotų kontroversiškų teismų sistemos reformų, Europos Sąjungos laikomų prieštaraujančiomis Bendrijos įstatymų viršenybės principams, ir dėl pastangų sugriežtinti Lenkijos abortų įstatymus, kurie jau dabar yra vieni griežčiausių Europoje.

Sprogimas?

Lenkai susiskaldę dėl klausimo, kokios yra 2010 metų prezidento lėktuvo katastrofos priežastys.

Apie 57 proc. mano, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, o 20 proc. galvoja, kad buvo įvykdyta ataka, rodo antradienį bulvarinio dienraščio „Super Express“ paskelbti apklausos rezultatai. Dar 23 proc. respondentų sakė neturį nuomonės šiuo klausimu.

PiS vyriausybė ankstesnio tyrimo išvadas, kad katastrofą lėmė žmonių klaidos ir blogi orai, atmetė kaip mėginimą nuslėpti tiesą, ir pradėjo naują tyrimą, pasitelkusi naujus ekspertus.

Praeitais metais jie iškėlė prielaidą, kad orlaivyje įvyko sprogimas, todėl jis subyrėjo ore.

Gynybos ministerijos pakomitetis planuoja trečiadienį Varšuvoje pristatyti negalutines naujojo tyrimo išvadas.