Lenkija mėgins taisyti pašlijusius santykius su ES
Nors Var­šu­vos san­ty­kiai su Briu­se­liu įtemp­ti, len­kų par­ama na­rys­tei Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) kaip nie­ka­da tvir­ta. Tai ne­su­tei­kia ga­li­my­bės ma­ny­ti, kad Len­ki­ja ga­li trauk­tis iš ES. Nau­ja­sis ša­lies prem­je­ras, siek­da­mas pa­tai­sy­ti san­ty­kius su Briu­se­liu, iš­me­tė iš sa­vo vy­riau­sy­bės prieš­ta­rin­giau­siai ver­tin­tus mi­nis­trus.

Lenkijos susikirtimas su Briuseliu nesumažino lenkų paramos Europos Sąjungai – ji pasiekė rekordines aukštumas. Naujausia apklausa parodė, kad šalies narystę ES remia 92 proc. lenkų. Tik 8 proc. jų norėtų, kad valstybė pasitrauktų iš ES.

Dauguma Lenkijos gyventojų palankiai vertina Europos integracijos projektą, prie kurio šalis prisidėjo 2004 metais, bet euru ne itin žavisi. 77 proc. lenkų pageidautų išlaikyti savo valiutą zlotą, o 23 proc. – įsilieti į euro zoną.

Lenkijai svarbu paaiškinti, kad ji jau priėmė šimtus tūkstančių atvykėlių iš Ukrainos, be to, padidino savo įnašus į ES ir Afrikos fondą migrantams.

Nors valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija priima įstatymus, prieš kuriuos Lenkijoje protestuoja tūkstančiai žmonių, jos populiarumas nuo gruodžio pradžios taip pat šoktelėjo 7 proc. ir šiuo metu siekia 43 procentus. Liberali Piliečių platforma, praradusi valdžią po 2015 metų parlamento rinkimų, pagal populiarumą užima antrąją vietą, bet smarkiai atsilikdama, – ją remia 19 proc. rinkėjų. Demokratinis kairiųjų aljansas, apskritai nepatekęs į parlamentą, dabar patektų – už jį balsuotų 7 proc. rinkėjų.

Lenkijai, vienai didžiausių ES narių, rimtai susipykus su Briuseliu pradėjo sklisti kalbos, neva šalis gali pasekti Jungtinės Karalystės pėdomis ir trauktis iš ES. Tačiau praėjusį mėnesį ministru pirmininku tapęs Mateuszas Morawieckis ėmėsi veiksmų, kad atkurtų savo valstybės įvaizdį užsienyje. Tuo tikslu jis iš pagrindų pertvarkė kabinetą – atleido tris kietakakčius ministrus: užsienio reikalų, gynybos ir aplinkosaugos. Vis dėlto neatrodo, kad Lenkija pakeis savo poziciją dėl prieštaringų teisės reformų, kurios užtraukė jai Briuselio sankcijas.

Įtakinga trijulė

Posto netekęs gynybos ministras Antoni Macierewiczius ypač įtakingas „Teisės ir teisingumo“ partijoje. Politikos veteraną palaiko ultrakatalikiškas ir nacionalistinis partijos sparnas – daugiausia dėl jo teorijos, kad 2010 metų lėktuvo katastrofa Rusijoje, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, „Teisės ir teisingumo“ lyderio Jaroslawo Kaczynskio brolis dvynys, buvo suplanuotas sąmokslas. Tapęs gynybos ministru A. Macierewiczius sugadino santykius su Prancūzija, kai nutraukė sutartį dėl sraigtasparnių įsigijimo iš „Airbus“, o pradėjęs „valymą“ aukščiausioje Lenkijos karinėje vadovybėje sukėlė NATO sąjungininkių susirūpinimą. Šį gynybos ministrą vyriausybėje pakeitė Mariuszas Błaszczakas, buvęs vidaus reikalų ministras ir vienas artimiausių J. Kaczyńskio bendražygių.

Ne ką mažiau prieštaringas buvo ir užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis. Jis nieko nepasiekė Briuselyje, negana to, sugadino santykius su Vokietija. Vis dėlto šis karjeros diplomatas bus bene labiausiai prisimenamas Lenkijoje kaip įkūrėjas neegzistuojančios San Eskobaro valstybės, kuri, jo teigimu, parėmė Lenkijos kandidatūrą į nenuolatines Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares.

Vietoj W. Waszczykowskio paskirtas tarptautinių santykių profesorius Jacekas Czaputowiczius, buvęs užsienio reikalų ministro pavaduotojas. Iš jo premjeras tikisi įtaigesnio Lenkijos politikos paaiškinimo migrantų atžvilgiu. Svarbiausias Lenkijos atsisakymo priglausti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų argumentas – šalis jau priėmė šimtus tūkstančių iš Ukrainos atvykusių darbininkų, be to, padidino savo įnašus į ES ir Afrikos fondą migrantams. Ankstesnis centristinės Lenkijos vyriausybės užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis tviteryje atsiliepė, kad J. Czaputowiczius yra „patriotas“ ir valstybės pareigūnas, puikiai išmanantis, kaip veikia ministerija.

Pašalintas ir aplinkosaugos ministras Janas Szyszko, uždegęs žalią šviesą masiniams kirtimams UNESCO saugomoje pirmykštėje Belovežo girioje ir taip užtraukęs Lenkijai bylą Europos Teisingumo Teisme. Jei kirtimai nebus sustabdyti, Lenkijai gresia 100 tūkst. eurų baudos kasdien. Buvęs miškininkas J. Szyszko taip pat karštai gynė aplinką teršiančią Lenkijos anglių energetikos pramonę ir išplėtė medžiotojų teises. Jį pakeitė ministras be portfelio Henrykas Kowalczykas.

Postą prarado ir sveikatos apsaugos ministras Konstantas Radziwiłłis, pasižymintis ypač religingomis pažiūromis tokiais klausimais kaip abortai bei kontracepcija. Tūkstančiai žmonių Lenkijoje protestavo prieš abortų įstatymo griežtinimą ir privertė valdančiuosius atsitraukti. Šį ministrą pakeitė Łukaszas Szumowskis, buvęs švietimo ministro pavaduotojas.

Anna Streżyńska, viena kompetentingiausių vyriausybės narių, neteko skaitmeninių technologijų ministro pareigų. Tačiau M. Morawieckis paliko teisingumo ministrą Zbigniewą Ziobro, teisingumo sistemos reformų, dėl kurių ir vyksta didžiausia kolizija su ES, autorių.

Finansavimo neatims

Kabineto pertvarkymas laikomas alyvos šakele, kurią Lenkija tiesia Briuseliui. Lenkija – viena didžiausių ES fondų gavėjų – negali rizikuoti prarasti ES finansavimo, nes iš jo laimi visose srityse. Apie 60 proc. viešųjų investicijų Lenkijoje finansuoja ES. Netrukus ES pradės derybas dėl naujo septynerių metų biudžeto, kuris lems, ką šalys gaus iš bloko iždo. Kai kurios ES narės reikalauja, kad demokratijos principai valstybėse būtų susieti su jų gaunama ES parama.

„Mūsų Sąjungoje nėra vietos šalims, kurios ima ES pinigus, nori priklausyti vienai rinkai, bet atmeta bendras vertybes“, – parašė tviteryje Europos Parlamento liberalų lyderis ir „Brexit“ derybų koordinatorius Guy Verhofstadtas.

Tačiau Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris nepritaria tam, kad iš Lenkijos būtų atimtas ES finansavimas. „Nesu nusiteikęs skelbti laukinių grasinimų. Norėčiau protingo pokalbio“, – pabrėžė jis ir pakvietė Lenkijos premjerą vakarienės į Briuselį, kad būtų galima ieškoti kompromiso. Lenkijai duoti trys mėnesiai permąstyti savo teisingumo sistemos reformas, kurios, ES lyderių manymu, pamina įstatymo viršenybę. Tačiau Varšuva tikina jomis siekianti išrauti iš teisingumo sistemos paskutines buvusio komunistinio režimo apraiškas.

Galutinis žingsnis prieš Lenkiją būtų sprendimas atimti iš jos balsavimo teises ES, bet tam žadėjo nepritarti Vengrija. Žinovai Briuselio koridoriuose mano, kad oficialaus daugumos ES narių perspėjimo pakaks Lenkijai paveikti.

Rinkimams artėjant

Vyriausybės pertvarka nepatiko „Teisės ir teisingumo“ radikalams, bet ją palankiai įvertino opozicija. Labiausiai džiaugiamasi dėl gynybos, užsienio reikalų ir aplinkosaugos ministrų pašalinimo. Kita vertus, apie naujuosius ministrus žinoma ne tiek jau daug, tad dar neaišku, ar jie pakeis pirmtakų politiką.

„Nesame ir nenorime būti dogmatiška, doktriniška vyriausybė, nei socialistinių ar neoliberalių kraštutinumų vyriausybė“, – per naujųjų ministrų prisaikdinimo ceremoniją Varšuvos prezidento rūmuose tvirtino premjeras M. Morawieckis.

Kai kurie vietos apžvalgininkai sako, kad vyriausybės pertvarka pirmiausia skirta vidaus politikai, o pozityvus signalas Europai yra tik antrojoje vietoje. Šiemet Lenkijoje vyks vietos, o 2019 metais – parlamento rinkimai, tad „Teisės ir teisingumo“ lyderis J. Kaczyńskis suinteresuotas pateikti Lenkijos publikai nuosaikesnį valdžios veidą.