Lenkiją ir Vengriją atsiveja Briuselio finansinės bausmės
Briu­se­lis pla­nuo­ja Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bėms na­rėms ski­ria­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) fi­nan­sa­vi­mą at­ei­nan­čiu biu­dže­to lai­ko­tar­piu su­ma­žin­ti de­šim­ti­mis mi­li­jar­dų eu­rų ir šias lė­šas nu­kreip­ti į ša­lis, ku­rios smar­kiai nu­ken­tė­jo nuo fi­nan­sų kri­zės, kaip an­tai Is­pa­ni­ją ir Grai­ki­ją, ra­šo bri­tų vers­lo dien­raš­tis „The Fi­nan­cial Ti­mes“.

Svarstant Europos Komisijos (EK) parengtą 2021–2027 metų ES biudžeto projektą, kuris bus pristatytas kitą mėnesį, dėl šių pokyčių neabejotinai kils bene daugiausia ginčų, rašo leidinys. Reforma yra susijusi su sanglaudos politika, kuriai skiriama 350 mlrd. eurų ir kuria siekiama remti mažiausiai išsivysčiusias Sąjungos dalis.

Šie pokyčiai gali būti ypač skausmingi Lenkijai ir Vengrijai, kurios gauna daug lėšų iš sanglaudos fondų, tačiau nesutaria su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų ir demokratijos standartų.

Briuselis nori atsisakyti dabartinės tvarkos, pagal kurią sanglaudos lėšos skirstomos beveik išimtinai remiantis tik vienu – bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui – kriterijumi. Jį ketinama pakeisti platesniais kriterijais, kurie apimtų įvairius veiksnius, tokius kaip jaunimo nedarbas, švietimas, aplinkos apsauga, migracija ir inovacijos.

Komisija taip pat sugriežtins tinkamumo gauti finansavimą sąlygas. Pavyzdžiui, bus reikalaujama laikytis teisinės valstybės principų. Be to, bus nustatyta daugiau apribojimų gaunamų ES lėšų panaudojimui.

Šie pokyčiai gali būti ypač skausmingi Lenkijai ir Vengrijai, kurios gauna daug lėšų iš sanglaudos fondų, tačiau nesutaria su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų ir demokratijos standartų.

Lenkija jau įspėjo, kad, ES finansavimo skyrimo sąlygose nustačius reikalavimą dėl teismų sistemos nepriklausomumo, kils „milžiniškų problemų“. Varšuva tokį reikalavimą vadina kėsinimusi į valstybės suverenumą.

Derybos dėl reformos detalių dar tęsiasi, tačiau diplomatai ir valdininkai prognozuoja, kad ją įgyvendinus lėšos nuo Lenkijos, Čekijos ir Baltijos šalių bus nukreiptos į Pietų Europos šalis, kaip antai Italiją, Ispaniją, Graikiją ir net kai kuriuos Prancūzijos regionus.