Lenkija ir Izraelis sutiko tartis dėl Holokausto įstatymo pakeitimo
Iz­rae­lis ir Len­ki­ja su­si­ta­rė su­reng­ti de­ry­bas, kad bū­tų iš­spręs­tas gin­čas dėl šur­mu­lį su­kė­lu­sio Var­šu­vos pri­im­to įsta­ty­mo, drau­džian­čio pri­skir­ti Len­ki­jai kal­tę už nu­si­kal­ti­mus, vyk­dy­tus per Ho­lo­kaus­tą. Tai sek­ma­die­nio va­ka­rą pra­ne­šė Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­hu.

Izraelio užsienio reikalų ministerija buvo iškvietusi Lenkijos reikalų patikėtinį ir perdavė jam savo nepasitenkinimą. Tačiau lenkų pareigūnas gynė Varšuvos poziciją, sakė, kad įstatymas yra klaidingai interpretuojamas, ir tvirtino, kad jo formuluotė nebus pakeista.

Vėliau B. Netanyahu pasikalbėjo telefonu su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu. „Jiedu sutiko, kad abiejų šalių komandos nedelsdamos pradėtų dialogą, siekdamos pasiekti supratimą dėl šio teisės akto“, – sakoma B. Netanyahu biuro pranešime.

Lenkijos prezidentas pirmadienį sakė, kad oficialaus Lenkijos ar jos žmonių dalyvavimo Holokauste nebuvo, bet pripažino, kad pavieniai lenkai ėmėsi „nuožmių veiksmų“ prieš kaimynus žydus.

Andrzejus Duda taip pat sakė, jog niekada neleis „neteisingais kaltinimais juodinti“ bendrai Lenkijos ir lenkų.

Taip A. Duda reagavo į Izraelyje kilusį pasipiktinimą įstatymo projektu, pagal kurį būtų draudžiama priskirti Lenkijai kaltę už nusikaltimus, vykdytus per Holokaustą.

Pirmadienį lankydamasis Lenkijos pietuose esančiame Žorų mieste A. Duda sakė, kad vokiečių okupuotoje Lenkijoje pastatytų ir valdytų mirties stovyklų vadinimas „Lenkijos mirties stovyklomis“ yra neteisingų pareiškimų, kuriems turėtų būti taikomas naujasis įstatymas, pavyzdys.

Prezidentas taip pat sakė, kad smerkia antisemitizmą ir kitas neapykantos formas.

Dešiniųjų dominuojamas Lenkijos Seimas penktadienį priėmė įstatymą, numatantį trejų metų laisvės atėmimo bausmę asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, arba vartojantiems formuluotę „Lenkijos mirties stovyklos“. Šis teisės aktas būtų taikomas tiek lenkams, tiek užsieniečiams. Kad įsigaliotų, įstatymą dar turėtų patvirtinti Senatas ir pasirašyti prezidentas.

Teisės aktas atspindi oficialią vyriausybės poziciją, kad per nacių okupaciją didžioji dauguma lenkų elgėsi didvyriškai. Vis dėlto istorikai pažymi, kad šalyje daug žmonių bendradarbiavo su naciais ir įvykdė baisių nusikaltimų.

Jungtinėse Valstijose įsikūrusio su antisemitizmu kovojančio Simono Wiesenthalio centro direktorius Markas Weitzmanas savo ruožtu tvirtino, kad naujasis įstatymas yra nepadorus istorijos balinimas. Jo teigimu, pagal dabartinę formuluotę atsakomybė gali būti taikoma Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, pasakojantiems apie savo asmeninę patirtį, taip pat tyrėjams, mokytojams ir bet kam, nušviečiančiam Holokausto temą.