Lenkija glaisto ginčą dėl teismų sistemos reformos
Var­šu­va ir Briu­se­lis jau il­giau kaip me­tus ki­vir­či­ja­si dėl Len­ki­jos pra­dė­tos teis­mų sis­te­mos re­for­mos, ta­čiau komp­ro­mi­so kol kas ras­ti ne­pa­vyks­ta. Šią sa­vai­tę Len­ki­jos prem­je­ras Ma­teus­zas Mo­ra­wiec­kis pra­si­ta­rė, kad pa­dė­tis ėmė ge­rė­ti. Jo žo­džiais, ti­ki­my­bė pa­siek­ti abiem ša­lims pri­im­ti­ną su­si­ta­ri­mą yra 65–70 pro­cen­tų.

Vyriausybės vadovas naujienų portalui wPolityce.pl pasakojo, kad Europos Sąjungos (ES) pareigūnai įsiklauso į lenkų argumentus ir nori rasti abipusiškai priimtiną problemos sprendimą. Jo teigimu, Europos Komisija (EK) į pateiktas teismų sistemos reformos pataisas reagavo teigiamai. M. Morawieckis turi vilties, kad ginčą su Briuseliu pavyks išspręsti per kelis mėnesius ar savaites.

Mateuszas Morawieckis turi vilties, kad ginčą su Briuseliu pavyks išspręsti per kelis mėnesius ar savaites.

Tuo metu šalies valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis neslepia apmaudo. Jo manymu, kompromiso kaina – per didelė. Dešinieji atėjo į valdžią 2015 metų pabaigoje ir nedelsdami ėmėsi kontroversiškų reformų. Konservatoriai įsitikinę, jog būtina iš esmės pertvarkyti neveiksnią ir kartais korumpuotą teismų sistemą, suteptą komunistinės praeities.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius praėjusią savaitę pareiškė, kad Lenkija gali vykdyti savo teismų sistemos reformą kaip jai patinka, ir pridūrė apgailestaujantis dėl ES pradėtų precedento neturinčių teisinių veiksmų Varšuvos atžvilgiu. „Giname savo teisę reformuoti teismų sistemą pagal Lenkijos žmonių lūkesčius“, – kalbėjo diplomatijos vadovas. Jo žodžiais, pakeitimai nepažeidžia demokratinių įstatymo viršenybės principų, priešingai – stiprina.

Vis dėlto šalies nacionaliniam transliuotojui TVP J. Czaputowiczius nurodė norįs nutraukti ginčą su Briuseliu. Anot jo, Lenkija siekia kompromiso ir daro viską, kad tai įvyktų.

Simbolinė reikšmė

Varšuvos pradėta teismų sistemos reforma, Briuselio nuomone, pažeidžia teisinės valstybės principus. Praėjusių metų pabaigoje EK pirmą kartą inicijavo drausminę procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį ir suteikė Varšuvai tris mėnesius padėčiai pataisyti.

J. Czaputowiczius pabrėžė, kad spėjo laiku pateikti savo atsakymą Briuseliui, nors jo turinio neatskleidė. Tačiau, sprendžiant iš ministro kalbos parlamente, neatrodo, jog Varšuva būtų sutikusi padaryti didelių korekcijų. Pasak kritikų, iš tiesų pataisos yra nereikšmingos ir nesumažina teismų priklausomybės nuo vykdomosios valdžios.

Kaip teigė EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas, ES vykdomoji institucija balandį nagrinės Varšuvos paaiškinimus, o prieš kitą ES valstybių ministrų susitikimą vertins, ar reikia imtis naujų žingsnių.

Teoriškai Lenkija gali prarasti balso teisę priimant ES sprendimus. Tačiau tai įmanoma padaryti tik po ilgos ir sudėtingos procedūros. Negana to, tam turi pritarti visos ES valstybės. Tokia baigtis mažai tikėtina, mat Vengrija jau pažadėjo vetuoti šią drausminę priemonę. Kovo pradžioje Baltijos valstybių ministrai pirmininkai taip pat pareiškė esantys prieš nuobaudas Lenkijai.

Bulgarijos ministras pirmininkas Boiko Borisovas, kurio šalis dabar pirmininkauja ES Tarybai, dar sausį perspėjo, kad lauktų bemiegės naktys, jei tektų balsuoti dėl sankcijų Lenkijai. „Manau, iki to neprieisime“, – vylėsi jis. Briuselis savo ruožtu tikisi, kad šios procedūros inicijavimas turės didžiulę simbolinę reikšmę.

Gąsdinantys pokyčiai

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (kairėje) ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude

Premjeras M. Morawieckis kovo pradžioje pateikė EK pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui dokumentą, kuriame išsamiai išdėstyti Lenkijos teismų sistemos pokyčiai. Jame nurodoma, kad šalies teismų sistema dabar suformuota tokiu pat principu kaip ir kai kuriose ES valstybėse narėse.

Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įstatyme numatyta sumažinti teisėjų pensinį amžių nuo 70 iki 65 metų ir taip dekomunizuoti šią instituciją, atsisakyti teisėjų, dirbusių teismuose dar iki sovietinio režimo žlugimo 1989 metais. Be to, parlamentui suteikta teisė skirti 15 teisėjų į Nacionalinę teismų tarybą, turinčią garantuoti teismų nešališkumą. Anksčiau jos narius rinkdavo patys teisėjai.

Teisėjas Waldemaras Zurekas savo ruožtu pažymėjo, kad šios reformos gąsdina. Jam nerimą kelia planuojamas įkurti Nacionalinės teismų tarybos drausmės skyrius, kuriam veikiausiai teks atlikti nešvarų darbą – atsikratyti nepaklusnių teisėjų.

„Vietoj nepriklausomos tarybos iš tiesų turime valdžių atskyrimo pabaigą“, – priekaištavo buvęs Lenkijos teisingumo ministras ir opozicinės „Piliečių platformos“ narys Borysas Budka.