Lenkija atims laipsnius iš sovietinių generolų
Kon­ser­va­ty­vios par­ti­jos „Įs­ta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“ (PiS) kon­tro­liuo­ja­mas Len­ki­jos Sei­mas an­tra­die­nį pri­ėmė įsta­ty­mą, at­ve­rian­tį ke­lią ati­mti laips­nius iš ko­mu­nis­ti­nio re­ži­mo ka­ri­nin­kų.

Naujajame teisės akte sakoma, kad laipsniai gali būti atimti iš visų asmenų, tarnavusių kariuomenėje 1943–1990 metais ir veikusių. Ši tvarka taikoma tiek tebegyvenantiems, tiek mirusiems asmenims.

„Ar norime gyventi kitoje komunistinėje Lenkijoje, ar nepriklausomoje Lenkijoje?“ – įstatymų leidėjų klausė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

„Mes norime gyventi laisvoje Lenkijoje. Štai kodėl nesitaikstysime su sovietiniais generolais“, – pridūrė jis. Tuo metu PiS deputatai skandavo „Šalin komunistus!“

Tačiau opozicinės Šiuolaikinės partijos („Nowoczesna“) įstatymų leidėjas Krzysztofas Mieszkowskis sakė, kad šis teisės aktas yra „politinė nekrofilija“.

Opozicija taip pat kaltina PiS, kad konservatoriai nedrįso pateikti šios iniciatyvos, kol tebebuvo gyvas generolas Wojciechas Jaruzelskis – 1981 metais karo padėtį Lenkijoje įvedęs komunistinis lyderis.

Jis mirė 2014-aisiais, būdamas 90 metų. Buvęs W. Jaruzelskio kabineto vidaus reikalų ministras generolas Czeslawas Kiszczakas mirė 2015-aisiais.

Jiedu buvo 1981 metų karo padėties dekreto pagrindiniai kūrėjai. Šiuo dokumentu siekta nuslopinti laisvosios profesinės sąjungos „Solidarumas“ rengtus streikus ir protestus, kėlusius pavojų režimui.

Iki 1983 metų trukusią karo padėtį temdė tūkstančių žmonių areštai ir persekiojimai, taip pat incidentas, kai per streiką vienoje anglių kasykloje saugumo pajėgos pradėjo šaudyti į darbininkus ir devynis jų nukovė.

Abu generolai 1989 metais galiausiai atsisakė valdžios pagal vadinamąjį Apskritojo stalo susitarimą su „Solidarumu“. Šis žingsnis vėliau padėjo paspartinti komunistinių režimų griūtį kitose Rytų Europos šalyse.

W. Jeruzelskis ir Cz. Kiszczakas pasitraukė iš viešojo gyvenimo. Jie buvo teisiami, bet taip ir nenubausti už režimo nusikaltimus.