Lenkai stengiasi išlaikyti nacionalinę tapatybę
Pra­ėju­sią žie­mą Mo­ni­ka Pa­wlik da­ly­va­vo ka­ri­niuo­se mo­ky­muo­se. Jau­na mo­te­ris pri­si­dė­jo prie Len­ki­jos te­ri­to­ri­nės gy­ny­bos pa­jė­gų. 24 me­tų len­kė ti­ki­na, kad yra pa­si­ren­gu­si mir­ti už tė­vy­nę. Mo­ni­kos pa­si­ry­ži­mas gin­ti sa­vo ša­lį at­spin­di di­dė­jan­tį ne­ri­mą vi­so­je Len­ki­jo­je.

Monika gyvena kaime, kuriame yra tik kelios dešimtys žmonių. Jos namelio languose žydi baltos ir raudonos gėlės. Moteris taip sumanė pažymėti Lenkijos nepriklausomybės šimtmetį, kuris bus minimas lapkričio 11 dieną.

88 proc. lenkų šiandien mano, kad būti patriotu reiškia norą kautis ir mirti už tėvynę.

„Močiutė pasakojo, kaip per šiuos miškus traukė vokiečiai, o vėliau – rusai“, – sakė Monika. Daugelis lenkų su kartėliu prisimena Antrojo pasaulinio karo metus, kai Vakarų sąjungininkai nesugebėjo išgelbėti šalies nuo nacistinės Vokietijos invazijos ir sovietų pančių.

2015 metais prie valdžios vairo stojo dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“. Šią politinę jėgą daugiausia palaiko kaimų, mažiau išsilavinę ir skurdžiau gyvenantys rinkėjai, kurie mano, kad liberalai gal ir padėjo kai kam praturtėti, bet saugumo jausmo nepadidino.

Europos Sąjungos (ES) pareigūnų tvirtinimu, „Teisė ir teisingumas“ sukuria skirtį tarp patriotiškumo ir europietiškos bendrystės. „Patriotizmas yra dorybė“, – teigė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris ir pridūrė, kad nekontroliuojamas nacionalizmas yra pavojingas.

Stiprina pajėgumus

Lenkija įstojo į ES 2004-aisiais. Šalis sulaukė didžiulės finansinės paramos, tačiau Briuselis nesuteikė saugumo garantų. Kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir Donbase kilo konfliktas, lenkai ėmė vis labiau nerimauti dėl galimos Rusijos agresijos.

Iki tol tik 15 proc. gyventojų buvo sunerimę, kad nepriklausomybei gali grėsti pavojus. Po 2014-ųjų taip manančiųjų padaugėjo iki 40 procentų. Nerimauti verčia riboti ES bendros gynybos pajėgumai. Štai kodėl lenkai gana aktyviai dedasi prie teritorinės gynybos pajėgų.

Lenkija yra NATO narė, skirianti savo gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. „Karinės sutartys yra svarbios, tačiau jos dažnai gali suteikti tik iliuzinį galios jausmą. Turime būti pasirengę ginti save, kol mūsų sąjungininkai atvyks su pagalba“, – sakė Tadeuszas Cymanskis, „Teisės ir teisingumo“ įstatymų leidėjas. Anot politiko, norint išsaugoti nepriklausomybę, reikia įskiepyti dabartinei kartai nacionalinio pasididžiavimo jausmą, bendruomeniškumą ir norą aukotis.

Kaip rodo agentūros CBOS rugpjūtį paskelbti visuomenės nuomonės apklausos rezultatai, 88 proc. gyventojų šiandien mano, kad būti patriotu reiškia norą kautis ir mirti už tėvynę.

Skatina gimstamumą

Kai Lenkija įstojo į Bendriją, plačiai atsivėrė užsienio darbo rinkos. Lenkai pulkais išvyko į užsienį, dėl to iširo šeimos ir ėmė trūkti darbo jėgos.

Apie 2 mln. lenkų šiuo metu gyvena svetur – daugiausia Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Kai kurie Lenkijos gyventojai priekaištingai žvelgia į šią tendenciją ir tvirtina, kad prireikus nebus kam ginti šalies.

Vyriausybė įvairiais būdais stengiasi skatinti didesnį gimstamumą. Institucijos moka dosnias išmokas vaikų susilaukusiems gyventojams. Ne mažiau kaip keturis vaikus auginančios moterys raminamos dėl socialinių garantijų.

Sveikatos apsaugos ministerija finansavo brošiūros „Į brandą“ rengimą. Ji šviečia moksleivius apie šeimą ir reprodukcinę sveikatą. Jos tikslas užkirsti kelią tendencijai atidėti gimdymą vėlesniam laikui. Brošiūroje yra teiginys, kad dažnas partnerių kaitaliojimas neigiamai veikia moters psichiką.

Lenkai yra religinga tauta. Vienas miestas net yra pakabinęs prie mokyklų įėjimų lentas su Dešimt Dievo įsakymų.

Dėmesys istorijai

Kai kurie lenkai skundžiasi, kad jiems mokantis mokykloje švietimo sistema nesugebėjo įskiepyti dėkingumo savo šaknims. „Mes linkę sutelkti dėmesį į Vokietijos istoriją, Rusiją, bet labai daug nežinome apie Lenkiją. Turime sutelkti dėmesį į tai, kas nutiko čia“, – sakė vienas jų.

Valdantieji pristatė plačią mokymo programų reformą, daugiausia dėmesio jose bus skiriama istorijai, literatūrai, pilietiškumui ir geografijai. Reformos tikslas – stiprinti nacionalinės tapatybės jausmą, ryšį su istorija ir tradicijomis. Nuo šiol mokyklose vaikai mokomi apie narystės ES naudą ir kainą.

Ketvirtoje klasėje vaikams, siekiant sužadinti nacionalinio pasididžiavimo jausmą, pristatomos kelios dešimtys istorinių veikėjų. Tarp jų popiežius Jonas Paulius II bei Nobelio premijos laureatė Maria Sklodowska-Curie.

Mokyklų inspektorius neseniai ragino paauglius sekti XVII amžiaus karaliaus, kovojusio prieš Osmanų imperiją, pavyzdžiu. Pareigūno žodžiais, tas puikus valdovas sugebėjo apginti visą Europą nuo islamo.

„Istorija turėtų kelti pasididžiavimą, – sakė istorikas Wlodzimierzas Suleja, kuris prisidėjo prie naujų programų kūrimo. – Mūsų istorija yra didinga... Esame išskirtiniai Europoje.“