Laukia nelengvų sprendimų paieškos
Ki­tą­met Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė pa­si­trauks iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES), to­dėl Briu­se­ly­je svars­to­ma, ką da­ry­ti su at­si­lais­vin­sian­čio­mis bri­tų vie­to­mis Eu­ro­pos Par­la­men­te (EP) ir ko­kia bus Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) at­ei­tis. Lie­tu­vai pri­im­ti­na ne vis­kas, apie ką dis­ku­tuo­ja po­li­ti­kai ir eu­ro­biu­ro­kra­tai.

EK paskelbė kelis pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus būtų galima padidinti ES veiklos efektyvumą ir pagerinti Bendrijos institucijų vadovų bei Europos piliečių ryšius. Dokumentuose, parengtuose vasario 23 dienos Europos Vadovų Tarybos (EVT) neoficialiam susitikimui, siūloma ieškoti išeičių dėl 2019–2024 metų EP sudėties, taip pat – EK narių kolegijos.

Už tarpvalstybinius rinkimų sąrašus

EK pranešime spaudai teigiama, jog ES šalių vadovai turi spręsti, koks likimas laukia 73 europarlamentarų vietų, kurios liks laisvos britams pasitraukus iš Bendrijos. Viena galimybių – dalį tų vietų priskirti tarpvalstybinei rinkimų apygardai. Vasario 7 dienos rezoliucija EP tam nepritarė, tačiau diskutuoti toliau nesutrukdė. Kelios valstybės narės neseniai minėtą idėją parėmė, kitos jai pasipriešino.

Prancūzijos vyriausybė yra pasiūliusi detalų planą tarpnacionaliniams rinkimų sąrašams įteisinti. Jame esą numatomi saugikliai, neleisiantys per didelio didžiųjų ES narių atstovavimo EP. Pavyzdžiui, į kiekvieną rinkimų sąrašą turėtų būti įtraukti kandidatai mažiausiai iš trečdalio ES valstybių. Vienos šalies atstovų skaičius negalėtų viršyti 25 procentų. Pirmi septyni į rinkimų sąrašą įrašyti kandidatai turėtų būti iš skirtingų valstybių narių ir pan. Paramą dėl tokios EP rinkimų apygardos steigimo yra pareiškusios Ispanija, Italija, Kipras ir kitos valstybės. Višegrado grupė – Čekija, Slovakija, Vengrija, Lenkija – tam prieštarauja.

Anot EK, tarpvalstybinė apygarda aiškiau atspindėtų europinių rinkimų aspektą, nes suteiktų kandidatams galimybę pasiekti daugiau piliečių visoje Bendrijoje. Kita vertus, parlamentarai paprastai atstovauja rinkėjams, išrinkusiems juos vietos ar nacionaliniu lygmeniu, bendrauja su jais, kad galėtų atsiskaityti ir išreikšti tų rinkėjų rūpesčius. „Komisija palankiai vertina tarpvalstybinių sąrašų idėją, tačiau norint ją įgyvendinti per 2019 metų rinkimus būtinas bendras EVT pritarimas ir visų 27 valstybių narių rinkimų įstatymų pakeitimai“, – pažymima EK pranešime.

Ar reikia mažinti EK?

Aktualus ir kitas klausimas: kaip atrodys EK – politiškai nepriklausoma vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už naujų Europos teisės aktų rengimą, skirianti finansavimą, atstovaujanti ES tarptautiniu mastu, įgyvendinanti EP ir ES Tarybos sprendimus. Šiuo metu EK sudaro 28 nariai – po vieną iš kiekvienos valstybės narės.

Pabrėžiama, kad iki naujos EK skyrimo būtina apsispręsti, ar išsaugoti vieno nario iš kiekvienos valstybės principą, ar instituciją sumažinti. EK atstovai pateikia pagrindinius argumentus ir už, ir prieš kiekvieną galimų sprendimų. Esą mažesnė vykdomoji institucija teoriškai veiktų efektyviau, būtų lengviau valdoma ir leistų tolygiau paskirstyti atsakomybės sritis. Tačiau tai reikštų, kad kai kurios valstybės narės nebeturėtų atstovų politiniu institucijos lygmeniu. Be to, ji netektų galimybės naudotis tiesioginiu politinės komunikacijos su piliečiais ir nacionalinėmis valdžios institucijomis kanalu.

Kardinaliems pokyčiams nepritaria

Išvardytus ir kitus svarbiausius europinius klausimus prezidentė Dalia Grybauskaitė šį penktadienį su kolegomis iš kitų ES narių aptars aukščiausio lygio neformaliame susitikime. Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas, dabartinė rinkimų į EP sistema užtikrina tinkamą visų ES šalių ir piliečių atstovavimą. „Bet koks jos pakeitimas privalo būti nuodugniai apsvarstytas“, – pažymėjo patarėjas. Be to, Lietuva, anot N. Aleksiejūno, yra už dabartinę EK sudarymo tvarką.

Gediminas Kirkilas: "Pritarčiau pasiūlymui dalį laisvų vietų EP rezervuoti būsimų Bendrijos narių politikams."Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) minėtus klausimus turėtų aptarti trečiadienį. ERK pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė, kad pasiūlymas dėl transnacionalinio sąrašo sudarymo – ne naujas, apie tai diskutuota prieš porą metų ir tam nepritarta. Tokia idėja esą ne itin palanki mažoms valstybėms, nes greičiausiai į EP daugiausia būtų išrinkta politikų iš didžiųjų ES narių. „Pavyzdžiui, kai kas siūlo jungtis mažosioms šalims ir ką nors remti. Sunkiai įsivaizduoju, kaip mes su latviais ar estais susitartume dėl kokių nors remiamų kandidatų“, – svarstė jis.

G. Kirkilo žodžiais, EP narių skaičius kinta. Jungtinei Karalystei paliekant ES būtų logiška sumažinti Parlamentą, juolab kad tokiu atveju Lietuva nenukentėtų, rinktume tiek pat europarlamentarų, kiek dabar – 11. Seimo ERK vadovas pritartų pasiūlymui dalį laisvų vietų EP rezervuoti būsimų Bendrijos narių politikams. „Tai reikštų, kad ES iš tikrųjų pritaria plėtrai. Dabar kalbama apie galimą plėtimąsi į Vakarų Balkanus. Žinoma, mes labiau remtume Rytų partnerystės šalis, jeigu šios būtų tam pasirengusios. Tačiau svarbus pats faktas, kad ES pagaliau prabilo apie plėtrą, o vietų rezervavimas – irgi tam tikras indėlis“, – tikino jis.

G. Kirkilas nemato galimybės mažinti EK, nes kai kurios valstybės netektų eurokomisarų pozicijų, o tai sukeltų papildomą įtampą ir nepasitikėjimą tarp Bendrijos narių. „Nors eurokomisarai dirba visai ES, ne savo valstybei, šalims vis tiek labai svarbu, kad komisijoje būtų jų deleguotas atstovas“, – pabrėžė jis.