Latvijos „KGB maišai“ bus atrišti prieš Kalėdas
Per at­ei­nan­čias ke­lias sa­vai­tes Lat­vi­ja ke­ti­na pra­dė­ti skelb­ti KGB by­las, ku­rios li­ko ša­ly­je žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai. Per šį pro­ce­są bus pa­vie­šin­tos agen­tų kor­te­lės ir ki­ti do­ku­men­tai. Ty­rė­jai už­si­mi­nė, kad są­ra­še yra daug ge­rai ži­no­mų žmo­nių. Apie tai šią sa­vai­tę pra­ne­šė Lat­vi­jos nau­jie­nų agen­tū­ra LE­TA.

Šios slaptos bylos, dar vadinamos KGB maišais, buvo surastos 1991 metais KGB pastate, Rygoje. Jose yra apie 4300 iš 25 tūkst. saugumo policijos slaptųjų bendradarbių tapatybės.

Daugelis nerimauja dėl to, kas atsitiks, kai sąrašas bus paskelbtas, mat archyvai nepilni, yra klaidų, o agento etiketė gali būti prikabinta ir nieko blogo nepadariusiems žmonėms.

Ant kortelių nurodyti KGB agentų vardai, pavardės, gimimo metai ir vieta, adresas, darbovietė, tautybė, išsilavinimas, kodinis vardas ir kita informacija. Tačiau jos neatskleidžia užverbavimo aplinkybių – būtent, ar bendradarbiavimas buvo savanoriškas.

Kartoteka nėra pilna, mat didelė dalis bylų buvo sunaikinta prieš nepriklausomybės pajėgoms užimant KGB pastatą. Maža to, šios kortelės gali būti suskirstytos į kelias kategorijas, tarp kurių patenka ir kandidatais buvę asmenys.

„Turime apsvarstyti galimybę, jog KGB sąmoningai paliko nebaigtus archyvus, kad sukeltų problemų Latvijai“, – sakė buvusi šalies prezidentė Vaira Vykė-Freiberga (ėjusi pareigas nuo 1999 iki 2007 metų).

Kodėl dabar?

12-oji Saeima per paskutinį savo posėdį patvirtino, kad slaptosios sovietų policijos bylos turi būti paviešintos iki šių metų pabaigos. Kai kas mano, jog žengti šį žingsnį galėjo paskatinti ir Latvijos valstybės nepriklausomybės šimtmečio minėjimas.

2015 metais paviešinti bylas ragino garsi disidentė Lidija Doronina-Lasmanė ir būrys garsių žmonių. Valdžia buvo spaudžiama tai padaryti ne vieną dešimtmetį, o diskusijos šia opia tema užvirdavo kone kasmet.

Latvijos nacionalinio archyvo atstovai sako, kad šio proceso tikslas – apšviesti visuomenę: ką reiškia totalitarinis režimas, visiška socialinė kontrolė ir kokios priemonės buvo naudojamos. Tai turi padėti šalies gyventojams išgydyti režimo paliktus randus ir plėtoti demokratiją.

Dalis bylų internete turėtų atsirasti dar prieš Kalėdas. Kaip teigė tyrėjas Gintas Zelmenis, visuomenei bus prieinami neapdoroti, suskaitmeninti dokumentai. Norint juos peržiūrėti, reikės užsiregistruoti Latvijos nacionalinio archyvo tinklalapyje.

Latvijos okupacijos muziejaus instaliacija. / AFP/Scanpix nuotrauka

Latvijos nacionalinio archyvo direktorė Mara Sprūdža sakė, kad bylų viešinimas vyks laipsniškai. Iš pradžių bus galima apžiūrėti tik agentų korteles, telefonų knygą ir oficialius dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie įvairius administracinius ir procedūrinius metodus.

Žymūs žmonės

Politikos analitikas Andris Paulas-Pavulas, kuris turėjo prieigą prie bylų, sakė, kad 36 iš 138 Aukščiausiosios Tarybos narių, balsavusių už Latvijos nepriklausomybės atkūrimą, buvo KGB agentai, tačiau jų vardai dar nėra žinomi visuomenei.

Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį tuometis užsienio reikalų ministras Georgas Andrejevas sulaukė priekaištų, jog sovietmečiu buvo slaptuoju bendradarbiu. Jis pripažino šį faktą ir paliko postą.

Vos keletas žmonių iki šiol viešai prisipažino, kad bendradarbiavo su sovietų saugumu. Tarp jų buvęs Latvijos universiteto rektorius Ivaras Lacis, orientalistikos profesorius Leonas Taivanas, taip pat poetas Janis Rokpelnis. Jie tikino neskundę kitų ir teigė, kad tai buvo vienintelis būdas siekti karjeros. Pavyzdžiui, J. Rokpelnis prisipažino norėjęs geriau suprasti KGB darbo metodus, o vėliau parašyti knygą.

KGB bendradarbiais tapdavo įvairių visuomenės sluoksnių atstovai – studentai, moksleiviai, kolūkių darbininkai, kultūros ir švietimo darbuotojai, mokslininkai, dvasininkai ir kiti. LETA duomenimis, 77 agentai priklausė įvairioms religinėms organizacijoms, maždaug pusė jų buvo Katalikų bažnyčios tarnai. Apie 600 informatorių buvo kultūros darbuotojai (rašytojai, kompozitoriai, dailininkai, kino ir teatro darbuotojai, muzikantai, didžėjai, baleto šokėjai). Apie pusė KGB užverbuotų asmenų buvo latviai, bet taip pat buvo rusų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų ir žydų, net keli vokiečiai, prancūzai ir belgai.

Baigsis spėlionės

Latvijos instituto vadovė Aiva Rozenberga teigė, kad sunku įvertinti poveikį, kurį padarė Latvijai KGB. Anksčiau žmonės, galima sakyti, visur buvo apsupti akių ar ausų, dėl kurių buvo galima sulaukti nemalonumų.

Kampinis namas, arba KGB pastatas, Rygoje. / lsm.lv nuotrauka

„Visada buvo rizika, kad brangūs kolegos ar net draugai praneš kam nors, ką sakei ar kokius juokelius pasakojai“, – kalbėjo ji. Instituto vadovės teigimu, tai paliko gilią žymę visuomenei. Daugelis gyventojų ir šiandien apie tai vengia kalbėti ar net pripažinti šį faktą.

Daugelis nerimauja dėl to, kas atsitiks, kai sąrašas bus paskelbtas, mat archyvai nepilni, yra klaidų, o agento etiketė gali būti prikabinta ir nieko blogo nepadariusiems žmonėms. Tarkim, dvasininkai sutikdavo pasirašyti dokumentus tik tam, kad galėtų turėti ryšį su Vatikanu.

Nacionalinio archyvo direktorė M. Sprūdža pažymėjo, kad nereikėtų skubėti smerkti „KGB maišuose“ esančių asmenų, mat bylos nenurodo, ką jie veikė. Šie dokumentai, anot jos, suteiks visuomenei žinių, kokių profesijų atstovus verbavo slaptoji policija.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdis Zatleras įsitikinęs, kad agentų sąrašas turi matyti dienos šviesą. Jo manymu, nėra prasmės laikyti paslapčių. Atvėrus dokumentus, kaip sako V. Zatleras, visiems bus lengviau – baigsis spėlionės ir taps aišku, kas nebendradarbiavo su okupacine valdžia.