Latvijai ramybės neduoda KGB agentų sąrašas
Pra­ėjus dau­giau nei ket­vir­čiui am­žiaus po So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mo Lat­vi­ja te­besp­ren­džia, ar at­skleis­ti KGB slap­tų­jų bend­ra­dar­bių ta­pa­ty­bes. Re­gis, ar­tė­jant par­la­men­to rin­ki­mams šis opus klau­si­mas vėl ky­la į die­nos švie­są.

Birželį naujienų agentūra LETA skelbė, kad Konstitucijos gynimo biuras šiuo metu saugo mažiausiai 4650 su sovietiniu saugumu bendradarbiavusių asmenų kartotekos duomenis. Specialioji Latvijos tarnyba atsisako juos įvardyti, nes tai gali pažeisti asmens duomenų apsaugos taisykles. Šie įrašai atskleistų tik dalies KGB agentų, užverbuotų 1944–1991 metais, tapatybes, mat kartoteka nėra pilna ir gali klaidinti. Maža to, šios kortelės gali būti suskirstytos į kelias kategorijas, tarp kurių patenka ir kandidatais buvę asmenys.

KGB bendradarbiais tapdavo įvairių visuomenės sluoksnių atstovai – studentai, moksleiviai, kolūkių darbininkai, kultūros ir švietimo darbuotojai, mokslininkai, dvasininkai ir kiti. LETA duomenimis, 77 agentai priklausė įvairioms religinėms organizacijoms, maždaug pusė jų buvo Romos katalikų bažnyčios tarnai. Apie 600 informatorių buvo kultūros darbuotojai (rašytojai, kompozitoriai, dailininkai, kino ir teatro darbuotojai, muzikantai, didžėjai, baleto šokėjai). Apie pusė KGB užverbuotų asmenų buvo latviai, bet taip pat buvo rusų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų ir žydų, net keli vokiečiai, prancūzai ir belgai.

Vaira Vykė-Freiberga: „Turime apsvarstyti galimybę, kad KGB sąmoningai paliko nebaigtus archyvus, kad sukeltų problemų Latvijai.“

Latvijos instituto vadovė Aiva Rozenberga teigė, kad sunku įvertinti poveikį, kurį padarė Latvijai KGB. Anksčiau žmonės, galima sakyti, visur buvo apsupti akių ar ausų, dėl kurių buvo galima sulaukti nemalonumų. „Visada buvo rizika, kad brangūs kolegos ar net draugai praneš kam nors, ką sakei ar kokius juokelius pasakojai“, – kalbėjo ji. Instituto vadovės teigimu, tai paliko gilią žymę visuomenei. Daugelis gyventojų ir šiandien apie tai vengia kalbėti ar net pripažinti šį faktą.

Kelia abejonių

Sąrašo su buvusių KGB agentų vardais publikavimas kelia grėsmę Latvijos visuomenei, o ir demokratijos ateičiai. Tai viena priežasčių, dėl kurios prezidentė Vaira Vykė-Freiberga (ėjusi pareigas nuo 1999 iki 2007 metų) tris kartus vetavo parlamento sprendimą atverti archyvus. „Turime apsvarstyti galimybę, kad KGB sąmoningai paliko nebaigtus archyvus, kad sukeltų problemų Latvijai“, – sakė V. Vykė-Freiberga. Ji pažymėjo, kad traukdamiesi rusai sunaikino ar į Maskvą išgabeno daug svarbių dokumentų.

Dokumentus tyrinėjančios istorikų komisijos vadovas Karlis Kangeris nepritaria minčiai, kad katalogai sąmoningai palikti neišsamūs. Jo nuomone, taip nutiko per skubėjimą, kai pareigūnams teko palikti Latviją. Vyriausybė privalo pasinaudoti ta informacija ir demaskuoti buvusius agentus, kurie dabar gyvena ir dirba Latvijoje. V. Vykė-Freiberga su tuo nesutinka. „Nepakanka tiesiog paskelbti žmonių vardų su agento kortelėmis, – sakė buvusi prezidentė. Ji aiškino, kad būtina tiksliai nustatyti, ką konkrečiai jie veikė ir kodėl atsirado kartotekoje.

Latvijos visuomeninių iniciatyvų portalo „Manabalss.lv“ viena iš narių Annija Emersone pabrėžė, kad klausimas – paviešinti slaptus įrašus ar ne – tebėra sunki tema ir visuomenei, ir įstatymų leidėjams. Daugelis nerimauja dėl to, kas atsitiks, kai sąrašas bus paskelbtas, mat archyvai nepilni, yra klaidų, o agento etiketė gali būti prikabinta ir nieko blogo nepadariusiems žmonėms. Tarkim, dvasininkai sutikdavo pasirašyti dokumentus tik tam, kad galėtų turėti ryšį su Vatikanu.

Poeto prisipažinimas

2016 metų gruodį žymus šalies poetas Janis Rokpelnis prisipažino tapęs agentu, nes norėjo geriau suprasti KGB darbo metodus, o vėliau parašyti knygą. Jis atskleidė, kad turėjo stebėti pilietinių visuomenės grupių nuotaiką. „Jaučiau, kad esu žmogžudys ir kad viduje nešioju lavoną. Nužudžiau save ir savo sąžinę“, – sakė poetas. J. Rokpelnio prisipažinimas nustebino tautiečius. Vieni gyrė jį už tiesumą, kiti vadino išdaviku. Vis dėlto, kas atsitiktų, jei kada nors visi 4650 asmenų būtų priversti paaiškinti, ką jie darė KGB?

KGB bendradarbiais tapdavo įvairių visuomenės sluoksnių atstovai.AFP/Scanpix nuotrauka

Šis klausimas taip pat buvo keliamas ir 2007–2011 metais, kai prezidentu buvo Valdis Zatleras. Vadovas tuo metu pasinaudojo proga pats patyrinėti slaptus KGB archyvus. „Didelė nuostaba aplankė ten radus keletą savo draugų. Kai kurie jų padarė labai baisių dalykų“, – teigė V. Zatleras. Buvęs prezidentas, nepaisydamas kai kurių abejonių dėl liustracijos proceso, pakeitė nuomonę dėl to, ar agentų sąrašas turėtų matyti dienos šviesą. Jo manymu, nėra prasmės laikyti paslapčių. Atvėrus dokumentus, kaip sako V. Zatleras, visiems būtų lengviau – baigtųsi spėlionės ir taptų aišku, kas nebendradarbiavo su okupacine valdžia.

Net jei ateityje ir bus paviešinti kataloguose esantys buvusių KGB agentų vardai, lieka dar vienas klausimas. Ar Latvija kada nors susitaikys su praeitimi ir galiausiai galės ištrinti iš atminties sovietmečio baubą? Kaip teigia garsus latvių žurnalistas Otto Ozolas, prancūzams prireikė maždaug 40 metų, kad išsklaidytų Vokietijos okupacijos pėdsakus ir patrauktų atsakomybėn tuos, kurie per Antrąjį pasaulinį karą bendradarbiavo su naciais. Latvijai prireiks ne mažiau laiko ištrinti KGB žymę. Prancūzija buvo okupuota 5 metus, o Latvija buvo KGB šešėlyje beveik 50 metų.