Latvija išsiunčia rusų žvalgybininkus
Ry­ga, reikš­da­ma so­li­da­ru­mą su ke­lio­mis ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis na­rė­mis, pla­nuo­ja iš­siųs­ti vie­ną ar ke­lis ru­sų dip­lo­ma­tus, ren­kan­čius Lat­vi­jos te­ri­to­ri­jo­je žval­gy­bi­nę in­for­ma­ci­ją, penk­ta­die­nį pra­ne­šė Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas Gin­tas Je­ger­ma­nis.

Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas nurodė, kad jo šalis, kaip ir Didžioji Britanija bei kitos ES narės, svarsto skelbti atsakomąsias priemones į veikiausiai Rusijos Anglijos Solsberio mieste anksčiau šį mėnesį surengtą cheminę ataką prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį.

G. Jegermanis nenurodė, kiek šalių gali prisidėti prie šios solidarumo akcijos, neaišku ir kiek tiksliai Rusijos ambasadoje Rygoje dirbančių diplomatų bus išsiųsta iš Latvijos. Jis sakė, kad daugiau detalių apie būsimus veiksmus bus paskelbta ateinantį pirmadienį.

Latvijos saugumo agentūros savo viešai skelbiamose ataskaitose ne kartą perspėjo, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla kelia didelę grėsmę šios Baltijos šalies interesams, o kitų valstybių žvalgybos agentų veikla esą yra vidutinio aktyvumo ir didelio pavojaus nekelianti.

Šalies nacionalinio saugumo tarnyba – Konstitucijos gynimo biuras – dar nepaskelbė savo 2017-ųjų ataskaitos, tačiau ankstesnių metų dokumente teigiama, kad užsienio žvalgybos tarnybos Latvijoje veikia tiek po diplomatinių misijų priedanga, tiek iš savo šalių teritorijų.

Kovo 8-ąją Konstitucijos gynimo biuro direktorius Janis Maizitis žurnalistams sakė, kad jo tarnyba yra išsiuntusi iš Latvijos kelis asmenis.

J. Maizitis nesutiko atskleisti, kiek būta tokių „tylių“ ekstradicijos atvejų, tačiau nurodė, kad daugiausiai tų asmenų buvo išsiųsti į Rusiją. Paprašytas pakomentuoti, dėl kokių priežasčių tie žmonės buvo išsiųsti iš šalies, Konstitucijos gynimo biuro vadovas teigė, kad jie padarė baudžiamiesiems nusikaltimams prilygstančių veiksmų.

ES lyderiai penktadienį nutarė atšaukti iš Maskvos savo ambasadorių Markusą Edererį konsultacijoms ir pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog Rusija yra atsakinga už išpuolį prieš buvusį rusų karinės žvalgybos pulkininką S.Skripalį ir jo dukrą Juliją kovo 4-ąją pietvakarių Anglijos mieste Solsberyje.

Lyderiai pridūrė, kad šiai atakai, per kurią buvo panaudota Sovietų Sąjungoje sukurta kovinė nervus paralyžiuojanti medžiaga, „nėra jokio įtikinamo alternatyvaus paaiškinimo“.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad Vilnius po kovo 4 dienos išpuolio prieš S. Skripalį svarsto išsiųsti iš šalies čia dirbančius Rusijos žvalgybos pareigūnus, dirbančius po diplomatine priedanga.

Dėl Solsberio atakos Londono ir Maskvos santykiai nusmuko į žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų.

Londonas kaltina Maskvą dėl tos atakos, bet Rusija kategoriškai neigia visus jai pareikštus kaltinimus.

Britanija praėjusią savaitę iš šalies išsiuntė 23 rusų diplomatus ir įšaldė aukšto lygio kontaktus su Rusija.

Kremlius, reaguodamas į Londono veiksmus, taip pat paskelbė išsiunčiantis 23 britų diplomatus ir stabdantis Britų tarybos veiklą Rusijoje.