Kuo svarbi Pranciškaus kelionė į musulmonišką kraštą
Pra­nciš­kus – pir­mas po­pie­žius, be­si­lan­kan­tis Ara­bi­jos pu­sia­sa­ly­je, ku­ria­me at­si­ra­do is­la­mas. Tarp­re­li­gi­nis dia­lo­gas yra ker­ti­nis jo pon­ti­fi­ka­vi­mo ak­muo, to­dėl šis vi­zi­tas lai­ko­mas itin sim­bo­li­niu žings­niu sie­kiant plės­ti dia­lo­gą su mu­sul­mo­nais.

Tai jau dvidešimt septinta popiežiaus apaštališkoji kelionė. Prieš leisdamasis į ją Šventasis Tėvas tvirtino, kad norėtų atversti naują religijų santykių istorijos puslapį. „Džiaugiuosi galėdamas jūsų brangioje žemėje parašyti naują religijų santykių istorijos puslapį, patvirtinantį, kad, nors ir skirtingi, esame broliai“, – sakė jis Jungtinių Arabų Emyratų gyventojams skirtame vaizdo įraše.

Apsilankyti Jungtiniuose Arabų Emyratuose pontifiką pakvietė kronprincas Mohammedas bin Zayedas Al-Nahyanas.

Vizito darbotvarkė

Mergelės Marijos altorėlis minaretų fone. / AFP/Scanpix nuotrauka

Popiežius nurodė, kad šis vizitas atspindės drąsą ir norą patvirtinti, jog tikėjimas Dievą vienija, o ne skaldo. Religija, anot Pranciškaus, nors ir turi skirtumų, suartina žmones, atitolina susipriešinimą.

Pranciškus taip pat kalbėjo, kad Jungtiniai Arabų Emyratai yra vieta, kuri stengiasi būti darnaus sambūvio, žmonių brolybės, skirtingų civilizacijų ir kultūrų susitikimo pavyzdžiu. Čia, kaip teigė jis, vyrauja pagarba įvairovei, tad daugelis gali saugiai dirbti ir laisvai gyventi.

Į Abu Dabį pontifikas atskrido sekmadienį. Pirmadienį buvo numatytas tarpreliginis susitikimas „Žmonių brolybė“, į kurį pakviesti viso regiono krikščionių ir musulmonų bendruomenių vadovai. Į jį turėjo atvykti ir Egipte esančio sunitų dvasinės minties centro „Al Azhar“ didysis imamas Ahmedas al Tayebas, vienas didžiausių musulmoniško pasaulio religinių autoritetų. Pranciškus pavadino imamą draugu ir brangiu broliu. Pastarąjį kartą jie kalbėjosi 2017-asiais, kai Vatikano vadovas viešėjo Egipte.

Antradienis – paskutinė vizito diena. Šiandien popiežius aplankys Abu Dabyje stovinčią Šv. Juozapo katalikų katedrą, vėliau stadione aukos mišias. Jose tikimasi sulaukti apie 120 tūkst. tikinčiųjų. Po vidudienio oro uoste bus surengta trumpa atsisveikinimo ceremonija ir pontifikas išskris atgal į Romą.

Kitoks nei pirmtakas

Per ilgą ir sudėtingą popiežių bendravimo su islamiškuoju pasauliu istoriją Pranciškus išsiskiria tuo, kad nori įveikti religinius pasidalijimus. Pasak Romoje veikiančio Popiežiškojo arabų ir islamo studijų instituto docento Valentino Cottini, dabartinis Vatikano vadovas yra kitoks nei jo pirmtakas Benediktas XVI. Pastarasis buvo teologas, apie islamą tik daugiausia kalbėjo (pasakė 188 kalbas ta tema), o ne stengėsi asmeniškai suartėti su šios religijos atstovais.

Katalikybės santykį su islamu itin pablogino 2006-aisiais Rėgensburge, Vokietijoje, Benedikto XVI priimtas sprendimas pacituoti viduramžių Bizantijos imperatorių, rašiusį, kad visa, ką atnešė pranašas Mahometas, yra „bloga ir nežmoniška“, pavyzdžiui, „jo įsakymas kardu skleisti tikėjimą“.

Vėliau pontifikas teisinosi, jog komentaras neatspindėjo jo požiūrio. Vis dėlto žala buvo padaryta ir musulmoniškame pasaulyje įsiplieskė net gatvės protestai.

Beveik 80 proc. Jungtinių Arabų Emyratų gyventojų yra musulmonai, o krikščionys sudaro apie 9 procentus.

Atjauta pabėgėliams

Popiežius Pranciškus vengia analizuoti Koraną. Jo nuolatiniai pareiškimai apie būtinybę priimti pabėgėlius, kurių dauguma yra musulmonai, padėjo pelnyti šios bendruomenės narių simpatijas.

2016 metais lankydamasis Graikijos Lesbo saloje Pranciškus siekė atkreipti dėmesį į prieštaringai vertinamą Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimą, kuriuo siekiama įveikti precedento neturinčią pabėgėlių krizę. „Tai kelionė, kupina liūdesio. Labai liūdna kelionė“, – tąkart sakė Šventasis Tėvas. Susitikęs su Lesbo saloje įstrigusiais pabėgėliais popiežius pareiškė, kad jie nėra vieni. Be to, parsiskraidino į Vatikaną tris musulmonų šeimas.

Kaip dažnai kartojo velionis Prancūzijos kardinolas Jeanas-Louisas Tauranas, religijos yra pasmerktos dialogui. Tačiau jis būgštavo, kad šis procesas gali nepasiekti paprastų žmonių. Popiežius Pranciškus savo ruožtu užsiminė, jog musulmonai turėtų laisviau interpretuoti Koraną.

Atsargus žodynas

Šv. Juozapo katedra Abu Dabyje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Pranciškus stengiasi atsargiai dėlioti mintis. Pavyzdžiui, jis vengia žodžio „islamistas“. Kai kalba apie kur nors pasaulyje islamo vardu įvykdytą išpuolį, popiežius smerkia „teroristus“.

2014 metais pontifikas paragino musulmonų politinius ir religinius vadovus, taip pat akademikus vienareikšmiškai pasmerkti terorizmą – islamofobijos šaltinį. Šventasis Tėvas į vieną gretą stato krikščionių, žydų ir musulmonų fundamentalizmą.

2016-aisiais Pranciškus atsisakė susieti islamą su smurtu, kai buvo paklaustas apie džihadistų nužudytą prancūzą kunigą Jacques'ą Hamelį. Po šio išpuolio pontifikas pareiškė, kad pasaulis kariauja, bet to priežastis nėra religija, nes visos jos nori taikos.

Religinė tolerancija

Katalikų naujienų agentūros CNA duomenimis, beveik 80 proc. Jungtinių Arabų Emyratų gyventojų yra musulmonai, o krikščionys sudaro apie 9 procentus. Daugelis katalikų – migrantai iš Afrikos šalių, Bangladešo, Indijos, Pakistano, Filipinų, bet šią religiją išpažįsta ir dalis vietos gyventojų.

2015-aisiais amerikiečių analitinių tyrimų agentūros „Pew Research Center“atlikta studija parodė, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvena apie 750 tūkst. katalikybę išpažįstančių žmonių. Autorių teigimu, iki 2020 metų krikščionių čia bus maždaug 1,1 milijono. Dauguma jų – katalikai.

Katalikų bendruomenė Jungtiniuose Arabų Emyratuose sparčiai didėjo, kai čia buvo atrasti milžiniški naftos klodai. Šalis seniai didžiuojasi savo religine tolerancija ir kultūros įvairove.

Valdytojai paskelbė 2019-uosius Tolerancijos metais. Viešasis ir privatus sektoriai raginami rengti iniciatyvas, atskleidžiančias Jungtinius Arabų Emyratus kaip tolerancijos švyturį, kuriam šviečiant taikiai gyvena ir dirba 200 tautybių žmonės.

Šiokie tokie apribojimai

Vis dėlto šioje musulmoniškoje valstybėje taikoma tam tikrų apribojimų. Islamas čia yra oficiali religija. Vyriausybės tinklalapiai net siūlo galimybę pateikti internetu prašymą atsiversti į islamą. Tuo metu musulmonams pereiti į kitą tikėjimą draudžiama. Už šventvagystę ir atsimetimą galima sulaukti mirties nuosprendžio.

Dauguma Persijos įlankos valstybių netrukdo krikščionims melstis savo maldos namuose. Skaičiuojama, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose veikia devynios katalikų bažnyčios.

Anot kunigo Reinholdo Sahnerio, dėl nedidelio bažnyčių skaičiaus kai kurie tikintieji, norintys savaitgaliais dalyvauti pamaldose, yra priversti leistis į tolimas keliones. „Gerai, kad popiežius atvyksta. Sužinos apie sunkumus, su kuriais susiduriame“, – teigė dvasininkas.

Beje, pagal susitarimą Jungtiniuose Arabų Emyratuose kryžių ant bažnyčių netvirtinama. Čia taip pat nėra jokių varpų, kurie paprastai kviečia į pamaldas.