Kroatiją užliejo neofašistinės nostalgijos banga
Ge­gu­žės 18-ąją Kroa­ti­ja pe­ri­ma pus­me­čio pir­mi­nin­ka­vi­mą Eu­ro­pos Ta­ry­bos (ET) Mi­nis­trų Ko­mi­te­tui. Šią sa­vai­tę or­ga­ni­za­ci­ja pa­skel­bė ne­ri­mą ke­lian­čią at­as­kai­tą apie žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį ša­ly­je.

ET išreiškė susirūpinimą dėl dešiniojo ekstremizmo ir neofašizmo sustiprėjimo Kroatijoje. Kaip nurodoma Kovos su rasizmu komisijos parengtoje ataskaitoje, šalyje daugėja žmonių, prijaučiančių Antrojo pasaulinio karo metu vyravusioms ideologijoms.

Daug kroatų žavisi ustašiais, o kai kurie net laiko juos valstybės tėvais.

Kroatijai 1991 metais paskelbus nepriklausomybę, kai kurios organizacijos bandė reabilituoti tam tikrus fašistinės kroatų ustašių organizacijos aspektus. Jų šalininkų, demonstruojančių Hitlerio pasveikinimą, kartais galima pamatyti futbolo stadionuose.

Daug kroatų žavisi ustašiais, o kai kurie net laiko juos valstybės tėvais. Remiantis ataskaita, socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, feisbuke, sklando kelios dešimtys nuotraukų, kuriose kroatai įsiamžinę su šio judėjimo narių karinėmis uniformomis.

Abejotinas renginys

ET ataskaita pasirodė praėjus trims dienoms po kasmet Austrijos mieste Bleiburge (Austrijos ir Slovėnijos pasienis) vykstančio atminimo renginio. Čia susirinkusieji pagerbia dešimtis tūkstančių ustašių karių, kuriuos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje išžudė Josipo Brozo-Tito vadovaujama komunistinė partizanų armija.

1945 metais ustašių armijos likučiai (apie 200 tūkst. žmonių) traukėsi į Austriją, kur Bleiburgo mieste gegužės 15–17 dienomis kapituliavo britams. Šie kuo skubiausiai grąžino kroatus jugoslavų partizanams. Jie surengė vadinamąsias Bleiburgo skerdynes, kuriose, anot kai kurių šaltinių, galėjo žūti iki 150 tūkst. žmonių. Likę gyvi buvo parvaryti atgal. Vėliau ši belaisvių kelionė buvo vaizdžiai pavadinta mirties žygiu.

Nors toje žudynių vietoje kasmet yra laikomos atminimo pamaldos, susibūrimai darosi vis panašesni į dešiniųjų ekstremistų susitikimus. Šiemet į Bleiburgą atvyko apie 10 tūkst. žmonių, įskaitant kai kuriuos Kroatijos vyriausybės atstovus. Čia šmėžavo Hitlerio pasveikinimai, ištatuiruotos svastikos, ustašių simboliai. Organizatoriai teigia, jog tai tėra atminimo renginys, bet kritikai vadina jį didžiausiu Europoje nacių susibūrimu.

Kenčia mažumos

Ataskaitoje pažymima, kad kai kurių Kroatijos politikų vartojama kalba kursto neapykantą tarp skirtingų gyventojų grupių. Tai būdinga ne tik kraštutinių pažiūrų partijoms, bet ir visam šalies politiniam spektrui, o ypač išryškėja artėjant rinkimams. Paprastai labiausia kliūva romams ir pabėgėliams – daugiausia musulmonams.

Net ir praėjus daugiau kaip 20 metų po Balkanų karo, serbų mažuma Kroatijoje vis dar sulaukia rasistinio pobūdžio išpuolių. Jų namai ir institucijos dažnai apipaišomos nacių ir ustašių simboliais.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės taip pat prisideda prie neapykantos kurstymo. Ataskaitoje nušviečiamas atvejis, kai pernai populiaraus Z1 televizijos kanalo žurnalistas perspėjo Zagrebo gyventojus, pirmiausia – motinas su vaikais, saugotis vaikštant netoli vienos serbų stačiatikių cerkvės, kad šventikai jų nenužudytų. Kai tam kanalui buvo paskelbtas laikinas draudimas dėl neapykantos kurstymo, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti. Kai kurie jų skandavo ustašių pasveikinimą, bet policija nesikišo.

Valdžios palankumas

2013 metų gruodį ultrakonservatyvios Kroatijos teisės partijos lyderis pasiuntė neapykantos persmelktą žinutę Jasenovaco memorialo vadovui. Kroatijos teisės partijos pirmininkas savo kreipimąsi užbaigė ustašių šūkiu – „Dėl tėvynės pasiryžę“.

Užpernai Jasenovace buvo atidengta lenta su šia fraze. Ją pakabino buvusios sukarintos grupuotės nariai, siekdami pagerbti savo kovotojus, po 1990 metų žuvusius kovoje dėl Kroatijos nepriklausomybės. Tačiau šis žingsnis itin papiktino antifašistus, serbus ir žydus, kurie pareikalavo ją nuimti.

Antrojo pasaulinio karo metais Jasenovace ustašių režimas įkūrė mirties stovyklą, kur buvo išžudyta šimtai tūkstančių serbų, žydų, romų ir antifašistų kroatų. Iki šių dienų ginčijamasi dėl Jasenovace nužudytų žmonių skaičiaus. Kroatijos vyriausybės nurodomas skaičius yra 80 tūkst., o serbai kalba apie 700 tūkstančių.

Kroatijos žydų bendruomenė jau ne vienus metus boikotuoja šios mirties stovyklos išlaisvinimo minėjimą. Taip jie reiškia protestą šalies politikams, kurie palankiai vertina ustašių režimą.

Kritikams užkliuvo Kroatijos prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič poelgis. Kovą lankydamasi Argentinoje, ji gyrė tėvynainius, kurie sugebėjo pasprukti nuo partizanų. Tačiau vadovė ignoravo faktą, kad nemaža dalis jų – buvę koncentracijos stovyklos viršininkai, žudikai ir nacių kolaborantai.