Krikščionybė Kinijoje: nuo uždaromų bažnyčių iki perrašomų šventraščių
Ki­ni­jo­je po­pu­lia­rė­jant krikš­čio­ny­bei, ša­lies Ko­mu­nis­tų par­ti­ja stip­ri­na ti­kin­čių­jų kon­tro­lę ir per­se­kio­ji­mą. Ren­gia­mas nau­jas Bib­li­jos ver­ti­mas esą pa­teiks teks­to „tei­sin­gą su­pra­ti­mą“. Apie tai ra­šo „The Guar­dian“.

Praeitų metų spalio pabaigoje vienos žinomiausių Kinijoje pogrindinių bažnyčių pastorius Wangas Yi savo parapijiečių paklausė: „Jei rytoj ryte iš Čengdu miesto tiesiog dingtų „Early Rain Covenant“ bažnyčia, jeigu mes visi pranyktume, ar šis miestas pasikeistų? Ar kas nors mūsų pasigestų?“

Nepraėjus nė trims mėnesiams po šio pamokslo, Wango Yi hipotetinis scenarijus ėmė pildytis. Pietvakarių Kinijoje įsikūrusi bažnyčia buvo uždaryta, o Wangas Yi kartu su žmona Jiang Rong ir maždaug šimtu kitų „Early Rain Covenant“ bažnyčios narių gruodį buvo sulaikyti. Tie, kam pavyko išvengti policijos, dabar slapstosi. Dar kiti buvo išsiųsti iš Čengdu ir jiems uždrausta sugrįžti. Pastorius su žmona buvo apkaltinti „ardomosios veiklos kurstymu“ – nusikaltimu, už kurį gali grėsti iki 15 metų įkalinimo bausmė.

„Early Rain Covenant“ bažnyčios atvejį kinų krikščionys ir žmogaus teisių aktyvistai vadina baisiausiu tikinčiųjų persekiojimu nuo Kultūrinės revoliucijos, kai Mao Zedongo valdžia prisiekė išnaikinti religiją, laikų.

Ne sunaikinti, o pažaboti

„Vyriausybė ėmėsi krikščionybės „sukininimo“ kampanijos, kad ją paverstų visiškai prijaukinta religija, vykdančią tai, ko nori partija“, – teigė Duke universiteto (JAV) profesorius Lianas Xi.

Per pastaruosius metus Kinijoje uždaryta šimtai neoficialiai, be valdžios leidimo, veikusių bažnyčių. Lapkritį 500 tokių bažnyčių vadovai išplatino pareiškimą, kuriame teigė, jog šalies pareigūnai nuėmė nuo pastatų, kuriose jos įsikūrusios, kryžius, privertė juos iškelti Kinijos vėliavas ir dainuoti patriotines dainas, o nepilnamečiams uždraudė dalyvauti pamaldose.

Tikintieji teigia, kad situacija ateityje tik blogės minėtai valdžios kampanijai plintant po visą šalį. Prieš kelias savaites buvo pradėtas tyrimas prieš kitą bažnyčią Čengdu mieste. Mažiau nei savaitei praėjus nuo masinio „Early Rain Covenant“ bažnyčios narių arešto, policija atliko reidą ir vienos Guangdžou bažnyčios sekmadienio mokykloje vaikams. Pareigūnai taip pat uždarė 1500 narių „Zion“ bažnyčią Pekine, nes jos pastorius nesutiko įsirengti CCTV kamerų.

Dabartinė Kinijos politika, kurią paskatino valdžios nerimas dėl didėjančio krikščionių skaičiaus ir jų galimų ryšių su Vakarais, skirta pažaboti krikščionybę.

Guangdžou esanti „Bible Reformed“ bažnyčia lapkritį buvo uždaryta antrą kartą per tris mėnesius. „Kinijos komunistų partija nori būti Kinijos ir kinų tautos dievu. Tačiau pagal Bibliją tik Dievas yra Dievas. Valdžia bijo bažnyčių“, – teigė šios bažnyčios pastorius Huangas Xiaoningas.

Valdžios atstovai uždaro ir su valstybės leidimu veikiančias „sanzi“ bažnyčias. Buvo uždraustos sekmadienio mokyklos ir jaunimo religinės grupės. Vienas pirmųjų valdžios antireliginės kampanijos ženklų buvo 2014–2016 metais Džedziango provincijoje nuo „sanzi“ bažnyčių nuimti per 1000 kryžių.

„Šios kampanijos tikslas nėra religijos sunaikinimas, – tvirtina Honkongo universiteto Krikščionybės studijų centro direktorius Yingas Fukas Tsangas. – Prezidentas Xi Jinpingas bando sukurti naują religijos tvarką, užgniauždamas jos plėtrą. Vyriausybė siekia reguliuoti visą „religijos rinką“.“

Prasidėjo nuo islamo

Nors Kinijos komunistų partija oficialiai yra ateistinė, protestantizmas ir katalikybė yra 2 iš 5 valstybės sankcionuotų tikėjimų, o Konstitucija saugo religijos laisvę jau nuo praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio. Ilgus metus pareigūnai toleravo be leidimo veikiančias bažnyčias, kurios atsisakė registruotis valstybės institucijose, nes šios iš bažnyčių vadovų reikalauja, kad jų mokymai sektų partijos doktrina.

Tačiau daugėjant tikinčiųjų vyriausybė ėmė su nerimu stebėti krikščionis ir ypač islamo atstovus, dėl šių religijų atstovų palaikomų ryšių su kitų valstybių piliečiais. Sindziange Kinija sukūrė musulmonų mažumos atstovams, daugiausia uigūrams, skirtą stebėjimo ir perauklėjimo stovyklų sistemą.

„Įvykiai Sindziange ir nesankcionuotose bažnyčiose yra susiję“, – teigia Londono Karaliaus koledžo teisės profesorė Eva Pils. Pasak jos, panašios priemonės, kurios buvo naudojamos prieš musulmonus, buvo taikytos ir krikščionims.

Kinijoje yra apie 60 mln. krikščionių, kurie gali burti tikinčiuosius visoje šalyje ir palaiko ryšius su religinėmis grupėmis užsienyje.

Naujas Biblijos vertimas yra vienas iš uždavinių siekiant krikščionių "mąstymo reformos". / AFP/Scanpix nuotrauka

Valdžią ypač neramina tokie pastoriai kaip Wangas Yi. Jo vadovaujama bažnyčia tapo tėvų, kurių vaikai žuvo per 2008 metų drebėjimą Sičuane, balsu. Teigiama, kad prie už vaikų mirtis atsakingos ir valstybinės bendrovės, pastačiusios prastos kokybės namus. Bažnyčia taip pat kritikavo valdžią dėl nesaugių vakcinų paplitimo šalyje. Taip pat kiekvienais metais bažnyčia prisimindavo 1989 metų Tiananmeno aikštės žudynių aukas.

„Early Rain Covenant“ bažnyčia yra vieną iš kelių, kurios išdrįso kalbėti apie tai, kas negero yra visuomenėje“, – teigė vienas narių. Wangas Yi ir jo bažnyčia priklauso krikščionių kartai, kuri užaugo plečiantis pilietinių teisių judėjimui. Keletas pačių aktyviausių Kinijos žmogaus teisių advokatų yra krikščionys. „Jie suvokė krikščionybės kaip pokyčius nešančios jėgos politinį potencialą“, – teigė Lianas Xi.

„Mąstymo reforma“

2018 metais Kinijos valdžia ėmė įgyvendinti naujas religines praktikas reguliuojančias taisykles. Tačiau jomis siekiama kontroliuoti ne tik tikinčiųjų elgesį. Vienas vyriausybės programos, kuria siekiama „skatinti kinišką krikščionybę“, tikslų yra „mąstymo reforma“. Šioje programoje numatytas Biblijos „naujas vertimas ir anotavimas“, kad būtų rasta bendrumų su socializmu ir nustatytas „teisingas“ teksto supratimas. „Prieš dešimt metų galėjome sakyti, kad partijai nelabai rūpi, kuo žmonės asmeniškai tiki, – dėstė E. Pils. – Xi Jinpingo atsakas yra daug labiau invazinis ir tam tikrais aspektais yra grįžimas prie Mao laikų pastangų kontroliuoti širdis ir protus.“

Biblijų, kurių pardavimas Kinijoje visada buvo kontroliuojamas, nebegalima, kaip anksčiau, nusipirkti internetu. Gruodžio mėnesį kai kuriose mokyklose buvo uždrausta švęsti Kalėdas. „Valdžios susidorojimo su krikščionybe kampanija, vykdyta praeitais metais, yra baisiausia per kelis dešimtmečius“, – teigia JAV įsikūrusios krikščionių teisių grupės „ChinaAid“ įkūrėjas Bobas Fu.

Nepaisant valdžios išpuolių, „Early Rain Covenant“ bažnyčia neišnyko. Prieš reidą bažnyčia turėjo planą, kaip ją išsaugoti, jei kas nutiktų – nesuimti asmenys turi toliau tęsti veiklą ir susitikinėti ten, kur gali. Pamažu vis daugiau bažnyčios narių išleidžiami į laisvę, nors Wang Yi su žmona vis dar sulaikyti ir laikomi nežinomoje vietoje. Bažnyčios nariai palaiko ryšius per užšifruotas platformas. Per Naujųjų metų šventę prie virtualių pamaldų prisijungė 300 žmonių. Kiti mažomis grupėmis renkasi restoranuose, parkuose.

Bažnyčia kasdien siunčia pamokslus. Viename išplatintame vaizdo klipe pastorius Wangas Yi kalba apie valdžios vykdomą susidorojimo kampaniją: „Šiame kare, vykstančiame Sizdziange, Šanchajuje, Pekine, Čengdu, valdovai savo priešu pasirinko tai, ko neįmanoma įkalinti – žmogaus sielą. Todėl jie pasmerkti pralaimėti šį karą.“