Kremlius tvirtovių Sirijoje statyti nežada
Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ket­vir­ta­die­nį par­eiš­kė, kad Ru­si­ja ne­pla­nuo­ja iš­ves­ti sa­vo ka­riuo­me­nės iš Si­ri­jos, ta­čiau ne­ku­ria ten sa­vo nuo­la­ti­nių komp­lek­sų.

Kariai „ten pasiliks tol, kol bus naudinga Rusijai, ir tam, kad vykdytų mūsų tarptautinius įsipareigojimus“, sakė jis per kasmetinį klausimų maratoną tiesioginiame televizijos eteryje. Tačiau prezidentas patikino, kad Rusija Sirijoje „nestato ilgalaikių kompleksų ir, prireikus, galės gana greitai išvesti karius be jokių materialinių nuostolių“.

Sirija yra vienintelė valstybė Artimuosiuose Rytuose, į kurią yra įvestos Rusijos pajėgos. Maskva iš Sirijos nuomojasi karinio laivyno bazę Tartuse ir oro pajėgų bazę Hmeimime. Vis tik V. Putinas nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis Rusija galėtų išvesti savo kariuomenę ir kokia yra Maskvos sienų strategija.

Per beveik 4,5 valandos trukusį klausimų maratoną V. Putinas aptarė visą virtinę klausimų, daugiausia susijusių su Rusijos vidaus problemomis, tokiomis kaip kelių būklė, sveikatos apsauga ar mokyklos gyvenvietėse.

Kalbėdamas apie užsienio politiką V. Putinas sakė, kad, jo nuomone, kitos šalys be pagrindo kalba apie Rusijos grėsmę. Tokio klaidingo požiūrio būtų atsisakyta, jeigu jos suprastų, kad Vakarų įvestos ekonominės sankcijos Rusijai nėra naudingos jų interesams.

Vakarų sankcijos Rusijai buvo įvestos dėl 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje ir įtariamo kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Didžioji Britanija taip pat kaltina Rusiją dėl buvusio rusų dvigubo agento ir jo dukters apnuodijimo Solsberyje, Anglijoje. Rusija šiuos kaltinimus neigia. Dėl pastarojo incidento Maskvos ir Vakarų šalių santykiams pasiekus naujas žemumas, abi ginčo pusės išsiuntė po daugiau kaip 150 diplomatų.

„Šis spaudimas baigsis, kai mūsų partneriai įsitikins, kad jų naudojami metodai yra neefektyvūs, duoda priešingus rezultatus ir kenkia visiems“, – kalbėjo V. Putinas ketvirtadienį.

„Jie vertina Rusiją kaip grėsmę. Jie mato, kad Rusija tapo jų konkurente... mes manome, kad tai yra labai klaidinga politika“, – tikino Kremliaus vadovas.

Kasmetinis klausimų maratonas tiesioginiame televizijos eteryje, kaip ir kiekvieną žiemą rengiama V. Putino spaudos konferencija, yra geras būdas pademonstruoti V. Putino ištvermę ir sustiprinti jo dominavimą Rusijos politikoje.

Tai yra gana įdomus renginys, turint galvoje, kad V. Putinas sulaukė maždaug 2,5 mln. žinučių, atsakė į 79 klausimus (dar keturis jam uždavė užsienio žurnalistai po šou), o viso tiesioginio eterio metu ekrane dažnai būdavo rodomi būriai prie kompiuterių sėdinčių ir žiūrovų pateiktus klausimus priimančių darbuotojų.

Tai buvo pirmas klausimų maratonas po to, kai praėjusį mėnesį V. Putinas buvo inauguruotas dar vienai šešerių metų kadencijai. Jame Rusijos vadovas žadėjo dėti daug pastangų, kad Rusija patektų į didžiausių pasaulio ekonomikų penketuką.

Ketvirtadienį jis sakė, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas dabar yra 1,5 proc. didesnis nei prieš metus. Nors tokį augimą jis pavadino kukliu, tačiau sakė esąs įsitikinęs, kad ateityje „augimas yra garantuotas“.

V. Putinas taip pat sakė, kad vyriausybė planuoja modernizuoti mokesčių sistemą, siekdama kovoti su skurdu, tačiau paneigė kalbas, jog Rusija ketina atsisakyti fiksuoto pajamų mokesčio.