Kremlius įspėjo: Ukrainos separatistų lyderio nužudymas gali sužlugdyti taikos procesą
Krem­lius šeš­ta­die­nį įspė­jo, kad Ry­tų Ukrai­nos pro­ru­siš­kų se­pa­ra­tis­tų ly­de­rio Alek­sand­ro Za­char­čen­kos nu­žu­dy­mas yra pro­vo­ka­ci­ja, ku­ri pa­kenks Va­ka­rams tar­pi­nin­kau­jant pa­siek­tiems tai­kos su­si­ta­ri­mams ir pa­kurs­tys įtam­pą ru­se­nan­čia­me konf­lik­te.  

Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) vadovas buvo nužudytas penktadienį per sprogdinimą vienoje iš separatistų kontroliuojamo Donecko miesto kavinių. 42-ejų A. Zacharčenka – aukščiausio rango figūra Maskvos remiamų separatistų pusėje, tapusi jau daugiau nei ketverius metus betęsiančio konflikto Rytų Ukrainoje auka.

Per incidentą taip pat žuvo A. Zacharčenkos asmens sargybinis, o dar 12 žmonių buvo sužeisti.

Maskva ir separatistų valdžia dėl A. Zacharčenkos nužudymo kaltina Kijevą, o šis tvirtina, kad sprogdinimas yra susijęs su maištininkų vidaus nesutarimais ir Rusijos troškimu kontroliuoti šias teritorijas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai ir kiti pareigūnai įspėjo, kad buvusio kasyklos elektriko nužudymas gali smarkiai pakenkti susitarimams dėl taikos Ukrainoje, kurie buvo pasiekti 2015-aisiais, tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai.

„Neabejotinai tai yra provokacija“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, „A. Zacharčenkos žūtis neabejotinai padidins įtampą regione“ ir pablogins sąlygas „pradėti įgyvendinti“ vadinamuosius Minsko susitarimus.

„Rimta padėtis“

A. Zacharčenka buvo vienas iš asmenų, pasirašiusių šiuos susitarimus. Juos taip pat pasirašė vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ (LNR) lyderis Igoris Plotnickis, kuris 2017-ųjų pabaigoje buvo priverstas atsistatydinti.

Siekdamos nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris nuo 2014-ųjų balandžio jau nusinešė per 10 tūkst. žmonių gyvybių, Vokietija ir Prancūzija pastaraisiais mėnesiais dėjo pastangų atgaivinti sustojusį taikos procesą.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas atmetė galimybę surengti susitikimus su Prancūzija, Vokietija ir Ukraina siekiant aptarti krizę po penktadienio sprogdinimo.

„Tai – rimta padėtis, kurią reikia išanalizuoti,“ – sakė jis.

Berlynas ar Paryžius kol kas į A. Zacharčenkos nužudymą nereagavo .

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovė naujienų agentūrai AFP sakė, kad ministerija „kol kas“ neteiks komentarų.

Tuo tarpu specialusis JAV pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris interviu britų laikraščiui „The Guardian“ pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs aptarti tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai siekiant sustiprinti šalies karines jūrų ir oro pajėgas.

V. Putinas penktadienį skubiai pareiškė užuojautą ir, regis, davė suprasti, kad už A. Zacharčenkos nužudymą gali būti atsakingas Kijevas.

„Tie, kurie pasirinko teroro, smurto, bauginimo kelią, nenori ieškoti taikaus, politinio konflikto sprendimo, nenori realaus dialogo su pietryčių (regiono) gyventojais,“ – sakoma jo užuojautoje.

Vis dėlto kai kas Ukrainoje ir Rusijoje tvirtina, kad už A. Zacharčenkos nužudymo galbūt stovi Maskva.

„Vykdomas sistemingas valymas yra visų tų, kurie padėjo atvesti Rusijos kareivius į Donbasą ir padėjo įkurti tas pseudo liaudies respublikas,“ – pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasilis Hrycakas.

Tarp kitų separatistų vadeivų, žuvusių ne per kautynes, – kovotojų vadai Aleksejus Mozgovojus ir Arsenas Pavlovas, geriau žinomas pravarde „Motorola“.

Rytų Ukrainoje aukšto rango separatistų vadas Eduardas Basurinas pareiškė, kad Kijevas rugsėjo viduryje planuoja pradėti puolimą, ir pridūrė, kad separatistų pajėgose paskelbta karinė parengtis. Kijevas tokius planus paneigė.

Sukilėlių valdžia Donecke paskelbė trijų dienų gedulą ir iki antradienio atidėjo naujųjų mokslo metų pradžią.

Regiono vadovo pareigas laikinai einantis Dmitrijus Trapeznikovas pranešė, kad sulaikyti keli įtariamieji, kurie patvirtino, jog sprogimas buvo „Ukrainos įvykdyta diversija“.

„Tragedija visam Donbasui“

Žmonės Donbase verkė, išgirdę apie A. Zacharčenkos mirtį.

„Tai tragedija visam Donbasui,“ – sakė 61-erių Donecko gyventojas Aleksandras Grigorjevas.

„Taip gaila. Jis galėjo ilgai vadovauti mūsų šaliai,“ – pridūrė jis.

A. Zacharčenka pastaruosius ketverius metus vadovavo Rusijos palaikomiems separatistams regione.

2014 metų lapkritį jis buvo išrinktas pirmuoju „Donecko respublikos“ prezidentu.

A. Zacharčenka, kuris mėgo pozuoti su chaki spalvos kariška apranga, pardavė savo verslą ir finansavo separatistus. Jis dalyvavo Donecko srities administracinio pastato užėmime, nuo kurio 2014-aisiais prasidėjo konfliktas.