Kovai su narkotikų karteliais Meksika keis strategiją
Mek­si­kos pre­zi­den­tas And­re­sas Ma­nue­lis Lo­pe­zas Ob­ra­do­ras tre­čia­die­nį pa­skel­bė ka­ro su nar­ko­ti­kais pa­bai­gą ir sa­kė, kad jo vy­riau­sy­bė ne­be­teiks pir­me­ny­bės pa­stan­goms su­čiup­ti nar­ko­ti­kų kar­te­lių va­dei­vas su ka­riš­kių pa­gal­ba.

Visgi kritikai linkę abejoti šiuo pareiškimu. Jie atkreipia dėmesį, kad kairiojo sparno prezidentas neatšaukė iš miestų gatvių karių, nors rinkimų kampanijos metu žadėjo tai padaryti, be to, siūlo kurti nacionalinę gvardiją, o tai, anot oponentų, reikštų nuolatinę šalies militarizaciją.

Praėjusiais metais Meksikoje buvo įvykdyta rekordiškai daug nužudymų – 33 341.

Meksikos kariuomenė nuo 2006 metų dalyvauja kare su galingais narkotikų karteliais. Tačiau tokia strategija sulaukė griežtos tarptautinės kritikos. Ji padėjo sučiupti virtinę labai įtakingų narkotikų kartelių figūrų, tačiau šį karą lydi kruvinas smurtas, nes susiskaldę karteliai kovoja ir tarpusavy, ir su armija.

Per reguliarią spaudos konferenciją žurnalistų paklaustas, ar jo vyriausybei nuo gruodžio, kai jis pradėjo eiti prezidento pareigas, pavyko sučiupti kokio nors narkotikų kartelio vadeivą, A. M. Lopezas Obradoras atsakė, kad strategija pasikeitė.

„Karas nebevyksta. Oficialiai karas baigėsi. Norime taikos ir ketiname ją pasiekti“, – sakė prezidentas.

„Nebuvo areštuotas nė vienas vadeiva, nes tai nėra mūsų pagrindinis tikslas. Pagrindinis vyriausybės tikslas – garantuoti visuomenės saugumą... Mes norime saugumo, norime sumažinti kasdien įvykdomų žmogžudysčių skaičių“, – kalbėjo jis.

Oficiali statistika rodo, kad nuo tada, kai prieš 13 metų kariai buvo pasiųsti į gatves, šalyje buvo įvykdyta per 200 tūkst. nužudymų. Kai kurios Meksikos valstijos pagal nužudymų skaičių nenusileidžia labiausiai smurto krečiamoms šalims.

Praėjusiais metais Meksikoje buvo įvykdyta rekordiškai daug nužudymų – 33 341.

A. M. Lopezas Obradoras pasiūlė virtinę socialinių programų skurdui ir nusikalstamumui mažinti. Tačiau prezidentas taip pat stumia idėją steigti dešimčių tūkstančių karių nacionalinę gvardiją. Ją suformavus, civilinės policijos pareigų kontrolę oficialiai perimtų kariškiai.

A. M. Lopezas Obradorp trečiadienio pareiškimuose esama „akivaizdžių prieštaravimų“, sako saugumo ekspertas Alejandro Hope.

„Jo kovos su nusikalstamumu strategija faktiškai nieko nekeičia, ji nesiskiria nuo ankstesnių vyriausybių strategijų ir netgi akcentuoja ginkluotųjų pajėgų naudojimą viešojo saugumo tikslais“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Žmogaus teisių aktyvistai sako, kad planas steigti nacionalinę gvardiją atves prie nuolatinės šalies militarizacijos.

Šiam planui, dėl kurio tektų keisti konstituciją, jau pritarė parlamento žemieji rūmai. Dabar jam reikalingas Senato ir pusės valstijų parlamentų pritarimas.