Kosovas kurs kariuomenę
Ko­so­vo par­la­men­tas penk­ta­die­nį pri­ėmė įsta­ty­mus, rei­ka­lin­gus sa­vo ka­riuo­me­nės su­kū­ri­mui; toks žings­nis dar la­biau pa­di­dins įtam­pą su Ser­bi­ja, ne­pri­pa­žįs­tan­čia sa­vo bu­vu­sios pro­vin­ci­jos ne­prik­lau­so­my­bės.

Įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė atitinkamiems įstatymų projektams, tačiau sesiją boikotavo serbų mažumos parlamentarai, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Parlamentui dar reikia priimti vieną įstatymą, pagal kurį Kosovo saugumo pajėgos bus transformuotos į „organizaciją, turinčią šalies gynybos mandatą“ – reguliariąją kariuomenę.

Serbijos premjerė Ana Brnabič sakė, kad jos šalis „laikysis savo taikos ir klestėjimo kelio“, Kosovui penktadienį nubalsavus už armijos kūrimą.

Šis Prištinos sprendimas papiktino Belgradą.

„Man tai sunki diena, ne tokia diena, kuri prisidėtų prie bendradarbiavimo regione“, – šalies žurnalistams sakė A. Brnabič.

Serbija iki šiol nėra pripažinusi 2008 metais paskelbtos Kosovo nepriklausomybės.

Serbija neteko Kosovo kontrolės po 1998–1999 metų karo už nepriklausomybę, pareikalavusio per 10 tūkst. žmonių gyvybių. Serbijos kruvinas susidorojimas su separatistais paskatino NATO užbaigti konfliktą antskrydžiais.

Įtampa tarp Belgrado ir Prištinos staigiai paaštrėjo praėjusį mėnesį, kai Kosovo vyriausybė įvedė 100 proc. muito tarifą iš Serbijos importuojamoms prekėms – taip, regis, buvo atsakyta į Kosovo nesėkmę mėginus prisijungti prie Interpolo, patirtą dėl Belgrado atkaklaus lobizmo šioje tarptautinėje organizacijoje.

Serbija, daugiausiai padedama Rusijos, šiuo metu stiprina savo ginkluotąsias pajėgas, patyrusias skaidų smūgį per 1999-aisiais įvykusią NATO intervenciją.

Potenciali Serbijos intervencija Kosove reikštų, kad būtų susiremta su ten dislokuotais NATO vadovaujamais taikdariais. Serbija neseniai pradėjo ryžtingiau demonstruoti karinius raumenis ir padidino savo kariuomenės parengties lygį po virtinės nedidelių incidentų.