Košmariška partnerystė: Šiaurės Korėja padeda Sirijai gamintis cheminį ginklą
Jung­ti­nių Tau­tų (JT) eks­per­tų tei­gi­mu, Šiau­rės Ko­rė­ja tie­kė Si­ri­jos vy­riau­sy­bei reik­me­nis ir me­džia­gas, ku­rios ga­lė­jo bū­ti nau­do­ja­mos che­mi­niam gink­lui ga­min­ti.

JAV ir kitos valstybės ne sykį tvirtino, kad Sirijos vyriausybė naudoja cheminį ginklą prieš civilius gyventojus. Pastarąjį kartą kaltinimai mesti vos prieš porą dienų. Manoma, kad per Rytų Gutoje įvykdytą ataką vyriausybės pajėgos panaudojo chloro dujas.

Kol kas dar viešai neprieinamoje, tačiau didžiųjų žiniasklaidos priemonių nagrinėtoje JT tyrėjų ataskaitoje teigiama, jog Šiaurės Korėja Sirijai tiekė aukštai temperatūrai ir rūgščiai atsparias plyteles, vožtuvus ir termometrus, kurie tinkami cheminio ginklo gamyklų statybai. Be to, Sirijos cheminio ginklo ir raketų gamyklose lankėsi Šiaurės Korėjos raketų specialistai.

Damasko ir Pchenjano karinio pobūdžio bendradarbiavimas, jei bus patvirtintas, rodo, jog tarptautinės pastangos izoliuoti šias valstybes nebuvo itin sėkmingos.

Apeina sankcijas

Ataskaitos autoriai – 8 ekspertai iš skirtingų valstybių – nuo 2010 metų turi JT Saugumo Tarybos įgaliojimą tirti galimus Šiaurės Korėjai įvestų sankcijų pažeidimus ir kasmet skelbti savo išvadas. Jie pabrėžė galimą pavojų, kurį keltų tarp Sirijos ir Šiaurės Korėjos vykstanti prekyba, nes ji leistų Damaskui išlaikyti cheminį ginklą, o Pchenjaną aprūpintų pinigais, kurie yra būtini toliau vystant branduolinę ir raketų programas.

Dokumente, kurį cituoja „The New York Times“ ir BBC, teigiama, kad 2012 –2017 metais Pchenjanas į Siriją pristatė bent 40 siuntų su draudžiamomis balistinių raketų dalimis ir galimais cheminio ginklo komponentais, tačiau šios medžiagos galėjo būti naudojamos tiek kariniais, tiek ir civiliniais tikslais.

Nuo pat Sirijos karo 2011 metais pradžios buvo įtariama, kad Šiaurės Korėja Sirijai padeda išlaikyti cheminį ginklą. Tie įtarimai nebuvo išsklaidyti, kai 2013 metais Sirija pasirašė Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją ir teigė atsikračiusi turėtų atsargų.

Damasko ir Pchenjano karinio pobūdžio bendradarbiavimas, jei bus patvirtintas, rodo, jog tarptautinės pastangos izoliuoti šias valstybes nebuvo itin sėkmingos. Tai reikštų, jog abi šalys, kurioms pritaikytos itin griežtos sankcijos, sugeba keistis siuntomis, nepaisydamos JAV ir kitų slaptųjų tarnybų stebėsenos ir operacijų.

Šiaurės Korėjos santykiams su Sirija skiriama tik dalis ataskaitos. Joje taip pat analizuojama, kaip Pchenjanas stengiasi apeiti jam įvestas sankcijas. Dokumente aprašoma, kaip Šiaurės Korėja naudojasi sudėtingu priedangos bendrovių ir jai simpatizuojančių užsienio piliečių tinklu, kad turėtų priėjimą prie tarptautinių finansų, taip pat atskleidžiama, kaip šalis vykdo aukšto lygio kibernetines atakas, siekdama pavogti karines paslaugas, ir naudoja savo diplomatus kontrabandos operacijose.

Ataskaitoje taip pat kritikuojama Rusija ir Kinija, jog nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad įgyvendintų naftos, anglių ir prabangos prekių sankcijas.

Senos draugės

Nors JT ekspertų dokumente atskleidžiamos naujos Pchenjano ir Damasko karinio bendradarbiavimo detalės, Šiaurės Korėja ir Sirija draugiškus santykius palaiko jau kelis dešimtmečius.

Per arabų ir Izraelio karus praeito amžiaus 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečiais Šiaurės Korėjos pilotai dalyvaudavo misijose kartu su Sirijos oro pajėgomis. Vėliau Šiaurės Korėjos specialistai padėjo Sirijai plėtoti balistinių ginklų arsenalą ir pastatyti atominę elektrinę, gebančią gaminti plutonį, kurį galima naudoti branduolinio ginklo gamybai. Šią elektrinę Izraelis sunaikino 2007 metais.

2015 metais Sirija padėkojo Pchenjanui už pagalbą – viename Damasko parke atidengė monumentą, skirtą Šiaurės Korėjos įkūrėjui, dabartinio šalies lyderio seneliui Kim Il Sungui pagerbti. Ceremonijoje, surengtoje šalyje siaučiant pilietiniam karui, dalyvavo abiejų šalių aukšto rango pareigūnai ir kariškiai.

Netrukus pasirodysiančioje JAV gynybos žvalgybos agentūroje dirbusio Šiaurės Korėjos eksperto Bruce'o Bechtolo knygoje teigiama, kad Pchenjanas bent jau nuo praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio padėjo Sirijai plėtoti cheminio ginklo programą. Knygoje taip pat aprašoma 2007 metais Sirijoje įvykusi avarija, per kurią, sprogus zarino dujomis ir nervus paralyžiuojančia medžiaga VX užtaisytai kovinei galvutei, žuvo keli specialistai sirai bei patarėjai iš Šiaurės Korėjos ir Irano.

Vykdo cheminio ginklo atakas

JT ataskaitoje tvirtinama, jog šis bendradarbiavimas, nepaisant tarptautinių sankcijų, buvo tęsiamas ir per Sirijos pilietinį karą. To įrodymų rasta 2017 metų sausį sulaikius du į Damaską plaukiančius laivus, kuriuose buvo rūgščiai atsparių plytelių, paprastai naudojamų cheminio ginklo gamyklų statybai.

Pasak ataskaitos autorių, turimi dokumentai rodo, kad šie kroviniai buvo tik dalis siuntos, dėl kurios susitarė Sirijos vyriausybei priklausanti bendrovė ir Korėjos kasybos plėtros ir prekybos korporacija – Šiaurės Korėjos bendrovė, įsitraukusi į ginklų eksportą. Kitos plytelių siuntos buvo išsiųstos 2016 metų pabaigoje.

Tų pačių metų rugpjūtį Šiaurės Korėjos raketų specialistų delegacija apsilankė Sirijoje. Per vizitą Sirijai buvo perduota specialių vožtuvų ir termometrų, paprastai naudojamų gaminant cheminį ginklą, siunta. Taip pat viena JT valstybė narė informavo ataskaitos autorius, jog Šiaurės Korėjos raketų specialistai dirbo Sirijos cheminio ginklo ir raketų gamyklose.

2013 metais, kai Baracko Obamos administracija pagrasino imtis karinių veiksmų dėl zarino dujų atakos Gutoje, per kurią, kai kurių ekspertų skaičiavimais, žuvo apie 1400 žmonių, Basharas al-Assadas sutiko sunaikinti cheminio ginklo atsargas ir pasirašyti Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją.

Tačiau Vakarų valstybių pareigūnai ir ginkluotės ekspertai seniai įtarė, kad B. al-Assadas pasiliko dalį turėto cheminio ginklo atsargų.

Remiantis liudininkais, vien šiais metais sukilėlių kontroliuojamose Gutos, Idlibo ir Afrino vietovėse buvo įvykdytos kelios chloro dujų atakos. Kita JT ekspertų grupė taip pat teigė, jog B. al-Assado pajėgos atsakingos už praeitų metų balandį sukilėlių kontroliuojamame Chan Šeichūno mieste įvykdytą zarino dujų ataką, per kurią žuvo 83 žmonės.