Konstitucinis Teismas Aleksejaus Navalno skundo nenagrinės
Ru­si­jos Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas ne­priė­mė nag­ri­nė­ti Krem­liaus kri­ti­ko Alek­se­jaus Na­val­no skun­dą dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų įsta­ty­mo nor­mų.

Tokia nutartis ketvirtadienį paskelbta Konstitucinio Teismo interneto svetainėje.

Normą, analogišką tai, kurią savo skunde ginčija opozicionierius, Konstitucinis Teismas išnagrinėjo jau anksčiau, kai svarstė skundą dėl rinkimų įstatymo.

Ginčijamos rinkimų ir prezidento rinkimų normos yra vienodos, o RF Konstitucinio Teismo teisinė pozicija nepasikeitė, todėl Teismas priėmė sprendimą nenagrinėti A. Navalno skundo.

Konstitucinio Teismo pirmininko Valerijaus Zorkino pasirašytoje nutartyje, be kita ko, pabrėžiama, jog „priešingai nei galvoja pareiškėjas, manantis, kad federalinė įstatymų leidžiamoji institucija neturi teisės riboti pasyvią piliečių teisę RF prezidento rinkimuose, tokio apribojimo įvedimas (…) yra ypatingai svarbus, nes galimybė rinkti į šias pareigas žmogų, nuteistą laisvės atėmimo bausme už sunkų ar ypač sunkų nusikaltimą ir kurio teistumas už tikį nusikaltimą nepanaikintas ar neišnykęs, pati savaime sukelia itin didelių grėsmių teisinei demokratijai“.

„Taigi, federalinė įstatymų leidžiamoji institucija šiuo atveju neperžengė RF Konstitucijos jai suteiktos diskrecijos apriboti pasyvią rinkimų teisę piliečiams, nuteistiems laisvės atėmimu už sunkius ar ypač sunkius nusikaltimus, ribų“, – konstatuojama nutartyje, kuri grindžiama ankstesniais Konstitucinio Teismo sprendimais.

Pagarsėjęs Kremliaus kritikas ir kovotojas su korupcija A. Navalnas pastaruosius metus aktyviai agitavo visuomenę išrinkti jį valstybės vadovu. Centrinė rinkimų komisija praeitą mėnesį oficialiai uždraudė A. Navalnui balotiruotis dėl teistumo. Opozicijos lyderis į šį sprendimą reagavo raginimu boikotuoti rinkimus ir pateikė apeliaciją Aukščiausiajam Teismui, bet tas jo skundas buvo atmestas.

A. Navalnui buvo iškelta ištisa virtinė bylų, kurias jo šalininkai laiko ženklu, kad Kremlius dėl šio veikėjo įtakos smarkiai nerimauja.

2013 metais jis buvo pripažintas kaltas turto grobstymo iš valstybinės miškų ūkio įmonės „Kirovles“ byloje. Tąsyk jam buvo skirta lygtinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl šio verdikto A. Navalno advokatai apskundė Rusiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl jo teisės į sąžiningą teismą pažeidimą. 2016 metų vasarį EŽTT pripažino, kad Rusija pažeidė A. Navalno teises, tačiau pernai bylą iš naujo išnagrinėjęs Rusijos teismas vėl pripažino A. Navalną kaltu.

Prognozuojama, kad kovo 18-ąją vyksiančius rinkimus lengvai laimės dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. Kaip rodo apklausos, jį palaiko daugiau kaip 80 proc. Rusijos gyventojų.