Konstantinopolis patvirtino ukrainiečių bažnyčios pavadinimą
Kons­tan­ti­no­po­lio eku­me­ni­nio pa­triar­cha­to at­sto­vas ar­ki­vys­ku­pas Jo­vas penk­ta­die­nį par­eiš­kė, kad nau­jo­ji ne­prik­lau­so­ma ukrai­nie­čių or­to­dok­sų Baž­ny­čia va­din­sis Sta­čia­ti­kių Baž­ny­čia Ukrai­no­je, bet ne­pa­tiks­li­no, ka­da ji bus ofi­cia­liai įsteig­ta.

„Ne „Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia“, nes Bažnyčia yra vieninga... Ji priklauso Kristui, o ne kuriai nors tautai ar valstybei... Naujoji bažnyčia turės kitokį pavadinimą – Stačiatikių Bažnyčia Ukrainoje“, – interviu Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC tarnybai ukrainiečių kalba pažymėjo arkivyskupas Jovas.

Jis neatsakė į klausimą, kada tiksliai bus sušauktas Bažnyčios steigiamasis posėdis. Pasak jo, ekumeninis patriarchas Baltramiejus I sušauks tokį susirinkimą, kai manys, kad tam „atėjo laikas“.

Ekumeninio patriarchato atstovas taip pat paaiškino, jog sprendimas atšaukti 1686-ųjų Konstantinopolio Bažnyčios nurodymą perduoti Maskvos patriarchatui Kijevo metropoliją iš esmės reiškia, kad dabar Ukrainoje nebeegzistuoja Maskvos patriarchato valdomos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios.

„Atšaukus 1686-ųjų aktą atšauktas ir Maskvos Bažnyčios vykdytas Kijevo metropolijos ir visų vyskupijų Ukrainoje administravimas. Kanoniniu požiūriu tai reiškia, kad dabar Ukrainoje nebeegzistuoja Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia“, – nurodė arkivyskupas Jovas.

Anot Konstantinopolio patriarchato atstovo, Ekumeninio Sosto vyskupais nuo spalio 11-ąją priimto Šventojo Sinodo sprendimo laikomi visi dvasininkai, kurie anksčiau priklausė nepripažintoms bažnyčioms. Be to, nereikės iš naujo krikštyti žmonių, kuriuos pakrikštijo Kijevo patriarchatas ar Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia.

Rugsėjo mėnesį Baltramiejus I išsiuntė į Kijevą du aukšto rango Ekumeninio Sosto atstovus ir pavedė jiems paruošti dirvą nepriklausomos Ukrainos bažnyčios steigimui.

Rugsėjo pradžioje Konstantinopolio patriarchatas, ruošdamasis suteikti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai autokefaliją (nepriklausomybę) savo įgaliotiniais – egzarchais – Kijeve paskyrė Pamfilijos arkivyskupą amerikietį Danilą ir Edmontono vyskupą kanadietį Ilarioną. Vėliau jiedu atvyko į Ukrainą.

Ukrainos Bažnyčia buvo pasidalijusi į tris Bažnyčias, kurių vieną techniškai prižiūri Maskvos patriarchas. Vyriausybė Kijeve šį faktą laiko nepriimtinu, juolab kai tęsiasi karas su Rusijos remiamais Rytų Ukrainos separatistais.

Iš Ukrainoje veikiančių trijų ortodoksų Bažnyčių, didžiausia yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, likusi pavaldi Maskvai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi stambios atsiskyrusios bendruomenės: dabar ekumeninio patriarchato pripažįstama Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.

Spalį Stambulo sinodo susitikimas, kuriam pirmininkavo ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, laikomas „pirmuoju tarp lygių“ 300 mln. tikinčiųjų turinčioje pasaulio ortodoksų krikščionių bendruomenėje, panaikino 1686 metų įsaką dėl Kijevo metropolijos perdavimo Maskvos žinion.

Ekumeninio patriarchato Šventasis Sinodas – Baltramiejaus I vadovaujama sprendimų priėmimo institucija – taip pat sutiko grąžinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Filaretui ir Kijevo metropolitui Makarijui kanoninius rangus po jų ekskomunikacijos ginčo su Maskva.

Atsakydamas Maskvos patriarchato sinodas paskelbė nutraukiantis visus visus ryšius su Konstantinopoliu.