Komunistinė Kuba pripažins privačią nuosavybę
Nau­jo­ji Kons­ti­tu­ci­ja ofi­cia­liai pri­pa­žins pri­va­čią nuo­sa­vy­bę, nors Ku­bos ko­mu­nis­tai il­gai lai­kė ją ka­pi­ta­liz­mo lie­ka­na. Be pre­zi­den­to, nau­jo­jo­je Kons­ti­tu­ci­jo­je at­si­ran­da ir mi­nis­tras pir­mi­nin­kas.

Dabartinė sovietinių laikų Kubos Konstitucija pripažįsta tik valstybinę, kooperatinę, žemės ūkio, asmeninę ir bendrų įmonių nuosavybę. Vis dėlto buvusio prezidento Raulio Castro, velionio revoliucionieriaus Fidelio Castro jaunesniojo brolio, pradėtos rinkos reformos, skirtos Kubos ekonomikai ir socialistinei santvarkai gelbėti, nuo 2010 metų paskatino šimtus tūkstančių kubiečių imtis įvairiausių smulkių verslų: nuo restoranų iki grožio salonų.

Komunistų partijos laikraštis „Granma“ išspausdino naujosios Konstitucijos santrauką ir paskelbė, kad šis dokumentas apima 224 straipsnius vietoj anksčiau buvusių 137-ų. Pasak leidinio, naujoji Kubos Magna Carta pripažįsta ir laisvąją rinką, ir privačią nuosavybę. Tai gali reikšti didesnę teisinę apsaugą dar neapsiplunksnavusiems Kubos verslininkams, taip pat užsienio investuotojams, nors, kaip nurodė „Granma“, naujojoje Konstitucijoje teigiama, kad centrinis planavimas ir valstybinės įmonės yra svarbiausi ekonomikos stulpai. Komunistų partija taip pat tebėra Kubos dominuojanti politinė jėga.

Kubos ekspertai įspėja, kad privačios nuosavybės pripažinimas dar nerodo, jog valdžia nori suteikti privačiam verslui didesnį vaidmenį. Visai neseniai ji paskelbė taisykles, griežtinančias sau dirbančių žmonių kontrolę, padidino galimas baudas, tarp kurių numatyta ir turto konfiskacija.

Konstituciją peržiūrėjusi vyriausybinė komisija pristatys jos projektą nacionalinei asamblėjai, o vėliau šiemet vyks referendumas. Komisijai vadovauja 87 metų R. Castro, jis lieka Komunistų partijos galva. Naujasis prezidentas Miguelis Diazas-Canelis, taip pat įeinantis į komisiją, asamblėjos susirinkime pristatys savo ministrų tarybą. Pagal naująją Konstituciją, prezidentas vadovauja ir asamblėjai, bet įvedamas dviejų penkerių metų prezidento kadencijų limitas. R. Castro, su vyresniuoju broliu Fideliu valdęs šalį beveik 60 metų, šį apribojimą siūlė 2011 metais, siekdamas šiek tiek modernizuoti politinę sistemą.