Kodėl Šiaurės Korėja į Olimpines žaidynes pasiuntė šimtus sirgalių?
Į 2018 me­tų Žie­mos Olim­pi­nes Žai­dy­nes Šiau­rės Ko­rė­ja iš­siun­tė 22 at­le­tų de­le­ga­ci­ją ir šim­tus sir­ga­lių, idant jos pa­lai­ky­tų vals­ty­bės spor­ti­nin­kus. Su­ki Kim, ra­šy­to­ja, ku­ri slap­čia lan­kė­si ir pra­lei­do ke­lis mė­ne­sius Šiau­rės Ko­rė­jo­je, „Bu­si­ness In­si­der“ pa­pa­sa­ko­jo, kas sle­pia­si už šios „gra­žuo­lių ar­mi­jos“.

„Gražuolių armija“ yra frazė, kurią sugalvojo ir pasigavo Vakarų žiniasklaida, Korėjoje toks terminas nevartojamas.

Jos nėra nei armija, nei profesionalios sirgalės (cheerleaders, angl.). Merginos iš tikrųjų yra koledžo studentės, kurios buvo surinktos, kad gražiai atrodytų išsiųstos į užsienį. Taigi šios jaunos moterys paprasčiausiai yra šiaurės korėjietės, kurios buvo pasirinktos, nes atitiko tam tikrus kriterijus – jauną amžių, gražią išvaizdą, priklausymą gerai šeimai (kad ir kas tai būtų pagal Šiaurės Korėjos standartus), ištikimybę partijai ir tam tikrą ūgį.

Iškelti beveik grožio konkurso standartai. Tik tiek, kad jokio konkurso nebūta, visos merginos buvo priverstos užimti sirgalių pozicijas. Būdamos Šiaurės Korėjos gyventojomis merginos neturėjo pasirinkimo. Taigi kai matome tas jaunas moteris skanduojant, negalime jų lyginti su Vakarų pasaulio sirgalėmis ir vertinti pagal laisvų šalių kriterijus. Jos Olimpinėse Žaidynėse neatsidūrė laisva valia – joms taip daryti liepė režimas. Po Olimpinių žaidynių šios merginos turės grįžti į savo kasdienybę ir turės gyventi taip, lyg pastarosios kelios savaitės joms būtų neįvykusios. Apie olimpinę patirtį grįžus namo jos negalės kalbėti.

Įdomu yra tai, kad ši praktika nėra jau tokia neįprasta. Šiaurės Korėjoj piliečiai šitaip surenkami yra įvairiausiais tikslais. Jei būdami Pietryčių Azijoje patektumėte į Šiaurės Korėjos restoraną, ten aptiktumėte kelis šimtus tokių žmonių. Daug tokių restoranų galima rasti Kinijoje, Kambodžoje ar Malaizijoje – visuose juose klientus aptarnauja Šiaurės Korėjos moterys.

Tos jaunos moterys nėra padavėjos. Jos tiesiog atitiko tam tikrus standartus ir paprasčiausiai buvo atrinktos toje vietoje tarnauti – dirbti, dainuoti, pilstyti gėrimus užsieniečiams ir rinkti pinigus.

Kažkokiu būdu sirgalės Olimpinėse Žaidynėse tapo vienu didžiausių Šiaurės Korėjos propagandos pasiekimų, nepaisant to, kad tai jau antros Pietų Korėjos rengiamos Olimpinės žaidynės. Pirmą kartą Pietų Korėja Žaidynes organizavo 1988 metais – šis kartas yra pažymėtas Šiaurės Korėjos išpuolių prieš Pietų Korėjos lėktuvą – jį subombardavus žuvo 100 civilių. Šį kartą atrodo, kad Šiaurės Korėja beveik užgrobė žaidynes ir momentą išnaudoja tam, kad reabilituotų bei legitimizuotų valstybę pasaulio akyse.

Žiniasklaida kupina aikčiojimų apie Šiaurės Korėjos sirgales, viešinami vien teigiami valstybės aspektai, nors Šiaurės Korėja yra viena iš nedemokratiškiausių pasaulio valstybių, vos praėjusių metų rugsėjį atlikusi šeštą branduolinį bandymą.