Kodėl Rusija nori išsaugoti Maduro valdžią Venesueloje?
Su­si­dur­da­mas su vis di­dė­jan­čiu po­li­ti­niu ir eko­no­mi­niu spau­di­mu pre­zi­den­tas Ni­co­la­sas Ma­du­ro ma­no, kad jis ga­li pa­sik­liau­ti vie­nu žmo­gu­mi – Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu.

Kremlius apkaltino opozicijos lyderį Juaną Guaido, kad šis, padedamas Jungtinių Valstijų, siekia „neteisėtai užgrobti valdžią“. Maskva taip pat pareiškė padarysianti „viską, kas būtina“ ir paremsianti N. Maduro kaip Venesuelos „teisėtą prezidentą“. Tačiau Rusijos galimybės išsaugoti esamą valdžią Karakase gali būti kur kas labiau ribotos, nei atrodo iš jos žodžių.

Būtų beprotybė Rusijai mėginti kištis jėga. Venesuela – ne Sirija. Ten yra kinų, ir Amerika daug arčiau.

Ilgametė draugystė

Maskva seniai yra svarbiausia N. Maduro, kaip ir prieš jį buvusio prezidento Hugo Chavezo, sąjungininkė, nirši Vašingtono kritikė užpakaliniame Amerikos kieme. Šie ryšiai turi didelę simbolinę reikšmę, nes tarsi byloja: nesame vieni, yra ir kitų, labai kritiškai nusistačiusių prieš Jungtines Amerikos Valstijas bei Vakarų politiką.

Iš dalies dėl to Rusija pastaraisiais metais išplėtė bendradarbiavimą su Karakasu – padidino ginklų pardavimą, suteikė kreditų ir net pasiuntė du bombonešius demonstruodama paramą pernai gruodį. Pratrūkus dabartinei krizei Maskva remia N. Maduro ir todėl, kad jai kelia siaubą žmonių sukilimai, ypač tie, kuriuos atvirai remia Vakarai.

„Nepopuliari socialinė politika, nuskurdę gyventojai ir ekonomikos krizė priešiškai nusiteikusio pasaulio fone, korumpuoti politikai. Atspėkite, kokia tai šalis?“ – neseniai klausė Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“. Akivaizdu – jis tarp Venesuelos ir Rusijos brėžė paralelę, kurią Kremlius taip pat aiškiai įžvelgia. Ir bijo, kad Rusijoje nepasikartotų kas nors panašaus kaip Karakase.

Be to, remdama N. Maduro Maskva įmerkė į Venesuelą begalę pinigų, didelę dalį – paskolų pavidalu, ir juos praras, jeigu šis bus išstumtas iš valdžios. Visas Rusijos indėlis nėra iki galo aiškus. Analitikai mini 17 mlrd. dolerių, daugiausia duotų kredituojant N. Maduro vyriausybę, bet Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nepateikė jokių skaičių, kai buvo apie tai paklaustas žurnalistų. O dar griežčiau atkirto jiems pasiteiravus, ar Rusija baiminasi prarasti šias investicijas: „Į tai neatsakysiu.“

Venesuelos gynybos ministras pasitiko du Rusijos bombonešius, atsiųstus į Karakasą pernai gruodį. / AP/Scanpix nuotrauka

Venesuelos gynybos ministras pasitiko du Rusijos bombonešius, atsiųstus į Karakasą pernai gruodį. / AP/Scanpix nuotrauka

Vilioja juodasis auksas

Venesuela turi didžiausius pasaulyje išžvalgytus naftos išteklius. Todėl tiekdama ginklus Rusija nemąstė apie tai, kaip atsiimti skolas. „Manau, ji turėjo galvoje priėjimą prie naftos išteklių, gamybos“, – tvirtina Carnegie centro ekonomistas Andrejus Movčanas.

Rusijos valstybinė kompanija „Rosneft“ yra investavusi į daugelį projektų Venesueloje ir suteikusi reikšmingų paskolų šios šalies naftos milžinei PDVSA. Už didžiąją dalį Rusijos investicijų į Venesuelos naftos sektorių atsakingas „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas. Venesuelos padėtis buvo tokia bloga, kad tartis dėl sąlygų jam sekėsi labai lengvai.

Tačiau tuo metu, kai valstybinė televizija šaukė apie JAV „kišimąsi į suverenios valstybės reikalus“, kai kas abejojo, ar Rusijos politika Venesuelos atžvilgiu išmintinga. „Venesuela Rusijai yra juodoji skylė, prarijusi milijardus dolerių, o rezultatas – nulis“, – laikraštis „Kommersant“ citavo analitiką Michailą Krutikiną. Jis minėjo „visišką nekompetenciją ir lėšų švaistymą“.

„Situacija labai nepalanki, – sakė Andrejus Kortunovas iš Rusijos tarptautinių santykių tarybos. – Norėčiau žinoti, kokia yra atsitraukimo pozicija tų, kurie ten investavo, bet jos nematau“.

Rusija pasisako už politines derybas Venesueloje su tarptautiniais tarpininkais. Jai labai nepatinka, kad opozicija, taip pat Jungtinės Valstijos, ir toliau reikalauja naujų rinkimų. Tuo pat metu nematyti ženklų, jog kariškiai masiškai pereitų į opozicijos pusę. Atsiranda ir pranešimų, kad Maskva didina paramą N. Maduro. Neseniai JAV paskelbus naujas sankcijas Karakasui „Novaja gazeta“ iškėlė prielaidą, jog Rusija padėjo išskraidinti Venesuelos auksą, saugotą Rusijos centriniame banke, ir parduoti Dubajuje. Laikraščio šaltinių teigimu, Karakasui atiteko daugiau kaip 1 mlrd. dolerių, nors Centrinio banko pirmininkė tvirtino, kad tai „neatitinka realybės“.

Buvo pranešimų, jog saugoti N. Maduro Maskva pasiuntė privačius karinius samdinius. Kremlius tai irgi paneigė, o pats N. Maduro išsisuko nuo atsakymo.

Venesueliečiai traukia į gretimą Kolumbiją įsigyti maisto ir kitų produktų, kurių trūksta jų šalyje. N. Maduro pažadėjo neįsileisti "apgavikiškos" JAV pagalbos, kurios paprašė opozicijos lyderis Juanas Guaido. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kiek toli tai gali nueiti

„Nemanau, kad Rusija karinėmis priemonėmis gins N. Maduro. Mes už politinį sureguliavimą“, – tikino generolas leitenantas Jevgenijus Bužinskis. Tuos pernai į Karakasą pasiųstus bombonešius jis apibūdino kaip grynai „simbolinius“.

„Būtų beprotybė Rusijai mėginti kištis jėga, – pritarė ir A. Movčanas. – Venesuela – ne Sirija. Ten yra kinų, ir Amerika daug arčiau.“

Bent jau viešai Rusija apsisprendė smerkti JAV spaudimą, raginti siekti dialogo ir – laukti. Ji tikisi, kad galbūt sąjungininkas išgyvens audrą, nes opozicijos mitingai Karakase sutraukė mažesnes minias, nei tikėtasi. Tačiau laikraštis „Moskovskij komsomolec“ pareiškė, jog N. Maduro dienos prezidento poste suskaičiuotos, ir patarė Kremliui tiesiog pasiūlyti „savo draugui“ politinį prieglobstį: „Žinoma, ilga šalta Maskvos žiema nėra ideali N. Maduro, pratusiam prie palmių ir 25 laipsnių šilumos ištisus metus. Bet vis jau geriau nei šilta kalėjimo kamera Karakase.“