Ko gėdisi ir kuo didžiuojasi rusai
Le­va­dos cen­tro apk­lau­sa par­odė, kad ru­sai la­biau­siai gė­di­ja­si „am­ži­no skur­do ir ne­pri­tek­lių“, ku­riuos is­to­riš­kai ken­čia „di­di tau­ta“, taip pat So­vie­tų Są­jun­gos su­by­rė­ji­mo, o pa­si­di­džia­vi­mo jaus­mą sie­ja su per­ga­le An­tra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re.

Levados centras apklausė piliečius lapkričio ir gruodžio mėnesiais ir išanalizavęs jų nacionalinės tapatybės jausmą nustatė, kad pirmiausia tauta rusams asocijuojasi su bendra istorija ir praeitimi – taip mano 53 proc. respondentų. 35 proc. apklaustųjų mini teritoriją, 33 proc. – gimimo vietą, 25 proc. – gamtą ir valstybę.

Karinė galia svarbiausia 17 proc. apklaustųjų – daugiausia per visą tyrimų istoriją. 2018 metų kovą Rusijos prezidentas visą savo metinę kalbą skyrė šalies karinėms galimybėms ir naujausioms ginkluotės rūšims.

87 proc. rusų didžiuojasi savo šalies pergale Antrajame pasauliniame kare, 50 proc. – kosmoso „įsisavinimu“, 45 proc. – Krymo susigrąžinimu, 40 proc. – iškilia rusų literatūra, 37 proc. – mokslo laimėjimais.

Levados centro sociologai aiškina, kad tautinis pasididžiavimas Rusijoje glaudžiai susijęs su sovietiniais laikais ir to meto svarbiausiais pasiekimais. Tikriausiai dėl to SSRS žlugimas užima antrą vietą tarp dalykų, kurių rusai gėdijasi. Sovietų Sąjungos subyrėjimą gėdingu laiko 45 proc. apklaustųjų – taip manančių žmonių yra 12 proc. daugiau nei prieš metus.

Bet užvis labiau rusams gėda dėl „amžino skurdo ir nepriteklių“ šalyje. Taip pat pirmajame trejete – „šiurkštus elgesys, chamiškumas, žmonių nepagarba vieni kitiems (tai kliūva 37 proc. apklaustųjų). 24 proc. apklaustųjų gėda dėl nuolatinio atsilikimo nuo Vakarų ir dėl to, kuo galiausiai baigėsi perestroika (pertvarka).

Rusų pasididžiavimas daugiausia nukreiptas į praeitį, o gėdos jausmas susijęs su dabartimi.

Taigi rusų pasididžiavimas daugiausia nukreiptas į praeitį, o gėdos jausmas susijęs su dabartimi. Per pastaruosius metus dar prisidėjo nepasitenkinimas pensijų reforma, nedarbo baimė, pajamų sumažėjimas.

Nepaisydami šių bėdų, didžia valstybe Rusiją laiko 75 proc. apklaustųjų – 3 proc. daugiau nei prieš metus. Be to, 62 proc. piliečių laiko rusų tautą didžia, turinčia ypatingą vietą pasaulio istorijoje, 88 proc. sutinka, kad tokia Rusija ir turi išlikti – didi valstybė. 2016 metais taip manė 57 proc., o 1992 metais – vos 13 proc. apklaustųjų.

Gruodį Levados centras skelbė, kad Sovietų Sąjungos iširimo ir prarastų teritorijų gailisi 66 proc. rusų. Galima priminti, kad toje pačioje kalboje pernai kovą prezidentas V. Putinas pabrėžė, kad po SSRS žlugimo „Rusija prarado 23,8 proc. teritorijos, 48,5 proc. gyventojų, 41 proc. bendrojo vidaus produkto, 39,4 proc. pramonės ir 44,6 proc. karinio potencialo“. Pasak Rusijos prezidento, tai svarbiausias istorinis įvykis, kurį jis norėtų pakeisti.