Klestinti Čekija diskutuoja apie išstojimą iš ES
Kal­bos apie re­fe­ren­du­mą Če­ki­jo­je dėl ga­li­mo ša­lies pa­si­trau­ki­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą tiek vie­tos, tiek už­sie­nio bend­ro­vėms. Eko­no­mis­tai to­kią pers­pek­ty­vą va­di­na tie­siog eko­no­mi­ne sa­vi­žu­dy­be, bet po­li­ti­kai žai­džia sa­vo žai­di­mus.

Praėjus dvejiems metams, kai Jungtinėje Karalystėje sprogo „Brexito“ bomba, dar viena ES valstybė narė pradėjo diskutuoti apie pasitraukimą iš ES. Šis procesas tikriausiai vadintųsi „Čexitas“. Surengti tokį referendumą labiausiai reikalauja kraštutinių dešiniųjų partija „Laisvė ir tiesioginė demokratija“, bet tam pritaria ir sausį perrinktas prezidentas Milošas Zemanas.

Kelias savaites trunkanti diskusija apie galimą Čekijos pasitraukimą iš ES sukėlė nerimą verslui. Prahoje įsikūrusių Čekijos ir Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų atlikta apklausa rodo, jog dėl to sunerimę 78 proc. visų Čekijos bendrovių, o labiausiai – iš laisvosios vidinės ES rinkos laiminčios stambiosios pramonės įmonės. 28 proc. jų svarstytų galimybę iškelti savo verslą kitur.

Euroskeptiški prezidentai

Čekija, kaip ir kaimynės Lenkija bei Slovakija, įstojo į ES 2004 metais prieš tai surengusi referendumą, per kurį narystei pritarė 77 proc. rinkėjų. Tačiau Čekijos lyderiai, atėję į valdžią po prezidento Vaclavo Havelo, niekada nebuvo entuziastingi ES šalininkai. Dabartinis prezidentas M. Zemanas, didis Rusijos draugas, kadaise palaikė Čekijos narystę ES, o dabar palankus balsavimui dėl pasitraukimo. Jo pirmtakas Vaclavas Klausas garsėjo euroskeptiškumu. Šiedu prezidentai daug prisidėjo nuteikdami čekus prieš Europą.

Po spalio rinkimų į valdžią atėjusi partija „Nepatenkintų piliečių akcija“ (ANO) dar nedavė oficialaus sutikimo rengti referendumą, bet jos lyderis, populistas milijardierius Andrejus Babišas irgi kritiškas ES atžvilgiu. Parlamente jau tiesiamas kelias įstatymui, kuris apskritai palengvintų referendumų rengimą šalyje, ši tema buvo svarbi per rinkimų kampaniją.

Yra ir daugiau žinomų politikų, kurie kelia balsą už referendumą. Jam pritaria komunistai, valdę šalį iki 1989 metų demokratinės revoliucijos, bei japonų kilmės Čekijos verslininkas Tomio Okamura, įsteigęs „Laisvės ir tiesioginės demokratijos“ partiją bei jai vadovaujantis.

A. Babišo vyriausybė silpna, nes 2011 metais įsteigta jo partija neturi parlamente daugumos. Greičiausiai jai teks dirbti išvien su komunistais arba socialdemokratais, bet ji derėjosi ir su didžiausiais ES nekentėjais – „Laisvės ir tiesioginės demokratijos“ partija. Tie, kurie galiausiai susitars su A. Babišu, neabejotinai turės įtakos, ar referendumas dėl „Čexito“ įvyks, ar ne.

Juoda katė maiše

Visa ši padėtis klostosi nepaisant to, kad Čekija yra bene labiausiai iš bendrosios ES rinkos laiminti šalis. Nors kainos ir augo, nuo 2004 iki 2017 metų jos bendrosios nacionalinės pajamos padidėjo 37 procentais. Visoje Vidurio ir Rytų Europoje bendrasis vidaus produktas nuo 2000 iki 2017 metų padidėjo vidutiniškai 52 procentais. Šiuos milžiniškus rodiklių šuolius lėmė narystė ES. Dėl jos vis geriau ėmė veikti rinkos institucijos, nuosavybės teisės bei apsauga, buvo pritraukta užsienio investicijų, pritaikytos naujos technologijos ir vadovavimo metodai, o ES fondai prisidėjo prie svarbiausios infrastruktūros plėtros ir konkurencingumo.

Į Čekiją taip pat nuolat plaukė Vokietijos investicijos. Netoli Prahos įsikūrusi „Volkswagen“ antrinė bendrovė „Škoda“ yra didžiausia darbdavė šalies pramonėje. Čekijos ekonomika demonstruoja puikų 4,5 proc. augimą bei vieną mažiausių Europoje nedarbo lygį. Verslas jau priverstas ieškoti imigrantų tuščioms darbo vietoms užpildyti.

Tomio Okamura vadovauja kraštutinių dešiniųjų partijai, kuri nori išvesti Čekiją iš Europos Sąjungos. AFP/Scanpix nuotrauka

„Žmonės turi suprasti, kad tokia palanki ekonomikos plėtra nesitęs, jei šalis paliks ES, – sakė prestižinio Vokietijos ekonominių tyrimų instituto IFO vadovas Clemensas Fuestas. – Tad klausimas Čekijos žmonėms yra šis: ar norite rizikuoti savo labai gera ekonomine perspektyva dėl daugiau nepriklausomybės?“

Verslo lyderiai irgi nemano, kad „Čexitas“ pagerintų esamas sąlygas. Nė vienas debatų iniciatorius kol kas aiškiai neatsakė, kokį „Čexitas“ turės ekonominį, socialinį ir tarptautinį poveikį šaliai.

Klausimas Čekijos žmonėms yra šis: ar norite rizikuoti puikia ekonomine perspektyva dėl daugiau nepriklausomybės?

Deja, debatai dėl Čekijos išstojimo iš ES tapo politinių žaidimų dalimi. Juos skatina ir nuolatiniai politinių jėgų gąsdinimai dėl suvereniteto praradimo. O labiausiai prie šios eurofobijos prisideda absoliučiai Čekijoje nepopuliari ES pabėgėlių politika, įpareigojanti priimti migrantus. Tam priešinasi dauguma Čekijos partijų.

Tapatybės klausimas

Ekonomistai ir verslo asociacijos sako, kad pasitraukimas iš ES būtų ne kas kita, kaip Čekijos ekonominė savižudybė. Būtų prarasta tūkstančiai darbo vietų. Čekijos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentas Josefas Stredula dar vasarį perspėjo, kad „Čexitas“ sužlugdytų daugelį sektorių.

Tiesa, žinovai nurodo, kad Čekija, nuo seno puoselėjanti europietišką tapatybę ir tvirtai įleidusi šaknis į Europos intelektinę tradiciją, šiuo požiūriu labai skiriasi nuo Didžiosios Britanijos, jos salos mentaliteto ir kone įgimto euroskepticizmo. Kai kurie nurodo, kad ir Jungtinėje Karalystėje per referendumą ekonomika nebuvo lemiamas veiksnys. Britų visuomenė išgyveno identiteto krizę ir tai lėmė jos pasirinkimą. Todėl ekonominiai argumentai gali nepaveikti ir čekų. 1995 metais čekų tapatinimasis su „Europa“ buvo trečioje vietoje tarp tirtų šalių, gerokai didesnis nei daugelyje senesnių ES narių. Čekai tvirtai tapatinasi su Europa, tačiau politikai toliau kelia bangas ir dar neaišku, kiek toli jos nusiris.