Klaustukų dėl „Brexit“ padaugėjo: parlamentas dar kartą balsuos
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos įsta­ty­mų lei­dė­jai tre­čia­die­nį bal­suos, ar po dvie­jų sa­vai­čių pa­lik­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą ne­su­da­rius jo­kios su­tar­ties. Tuo me­tu Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė jau anks­čiau pri­ta­rė tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mams, kad bū­tų už­ti­krin­tos ne­per­trau­kia­mos ir kiek ga­li­ma žmo­gui pa­lan­kes­nės iki šiol Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je dir­bu­sių Lie­tu­vos pi­lie­čių ar Lie­tu­vo­je įsi­kū­ru­sių bri­tų so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos.

Antradienį parlamentarai triuškinama balsų dauguma atmetė parengto susitarimo projektą.

Prognozuojama, kad Bendruomenių Rūmai balsuos prieš „Brexit“ be sutarties. Visgi šaliai gali tekti palikti Bendriją kovo 29 dieną, nebent būtų sutarta dėl kito galimo scenarijaus.

Įstatymų leidėjai antradienį jau antrą kartą atmetė ministrės pirmininkės Theresos May ir Briuselio parengtą susitarimą dėl šalies išstojimo iš ES sąlygų. Tai buvo padaryta nepaisant fakto, kad premjerei paskutinę minutę pavyko užsitikrinti tam tikrų garantijų iš ES pareigūnų.

Kai kurie euroskeptikų stovyklos nariai dabar reikalauja palikti Bendriją nesudarius susitarimo. Th. May įspėjo, kad toks scenarijus gali sukelti „didžiulį ekonominį sukrėtimą“. Dėl to premjerei linkę pritarti nemaža dalis parlamentarų.

Jei „Brexit“ be sutarties scenarijus bus atmestas, vyriausybė ketvirtadienį planuoja dar vieną balsavimą Bendruomenių Rūmuose dėl galimybės prašyti atidėti išstojimą.

Tačiau premjerė įspėjo: „Balsavimas prieš išstojimą be sutarties ir už („Brexit“) atidėjimą neišspręs mūsų problemų.“

„ES norės žinoti, kokios naudos mes tikėsimės iš tokio atidėjimo. Šiems Rūmams teks atsakyti į šį klausimą“, – kalbėjo smarkiai užkimusi vyriausybės vadovė.

„Ar jie nori atšaukti 50-ąjį straipsnį? – klausė Th. May, turėdama galvoje „Brexit“ procesą. – Ar jie nori rengti antrą referendumą? O galbūt nori išstoti su sutartimi, tik ne su šia sutartimi?“

Britanijos žiniasklaida pranešė, kad Th. May gali griebtis desperatiško žingsnio ir organizuoti trečią balsavimą dėl parengto sutarties projekto, vildamasi, kad užkietėję „Brexit“ šalininkai pagaliau nusileis.

Tačiau pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas pareiškė, kad ši sutartis yra „akivaizdžiai negyva“. Jis paragino premjerę pritarti jo planui dėl glaudesnių ekonominių ryšių su ES.

Grupė įstatymų leidėjų trečiadienį planuoja pristatyti alternatyvų siūlymą atidėti „Brexit“ iki gegužės 22 dienos ir parengti su ES virtinę laikinų susitarimų, kurie galiotų iki 2021-ųjų.

Tačiau ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier pareiškė, jog Briuselis nebeturi ką pasiūlyti Londonui, todėl belieka ruoštis chaotiškoms skyryboms.

„ES padarė viską, ką galėjo, kad padėtų prastumti išstojimo sutartį. Iš šios aklavietės galima išeiti tik Jungtinėje Karalystėje. Mūsų pasiruošimai (scenarijui) „be sutarties“ dabar yra svarbesni negu kada nors anksčiau“, – parašė M. Barnier socialiniame tinkle „Twitter“ po antradienio balsavimo.

„Brexit“ atidėjimas?

Kai įstatymų leidėjai sausio mėnesį pirmą kartą atmetė 585 puslapių „Brexit“ sutarties projektą, Th. May pažadėjo, jog bus padaryta pakeitimų dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop), turinčios užtikrinti, kad po šalies išstojimo siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos liks atvira.

Derybose šiuo klausimu persilaužimo pasiekti nepavyko, tačiau balsavimo išvakarėse Th. May nuskubėjo į Strasbūrą susitikti su ES lyderiais. Po susitikimo premjerė paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.

Tačiau po kelių valandų šalies generalinis atornėjus Geoffrey Coxas pareiškė, kad nauji pakeitimai neišsklaidys visų įstatymų leidėjų nuogąstavimų, kad dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės Britanija prieš savo norą gali likti neribotą laiką įstrigusi muitų sąjungoje su ES.

Netrukus grupė „Brexit“ remiančių parlamentarų iš Th. May Konservatorių partijos ir jos sąjungininkės Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) paskelbė nepalaikysiantys Britanijos ir ES „skyrybų“ susitarimo.

Vis dėlto kai kurie euroskeptikai persigalvojo ir ragino kolegas nerizikuoti viskuo.

Tačiau antradienį susitarimas buvo atmestas 149 balsų skirtumu. Premjerės pralaimėjimas nebuvo smarkiai mažesnis nei sausio 15-ąją, kai jos išsiderėtas „Brexit“ planas buvo atmestas 230 balsų persvara.

Jei britų parlamentarai trečiadienį pasisakys prieš išstojimą be sutarties ir ketvirtadienį išreikš norą, kad „Brexit“ būtų atidėtas, tam turės pritarti likusios 27 Bendrijos valstybės.

Jų lyderiai kovo 21–22 dienomis susitiks Briuselyje.

Tačiau bet koks galimas „Brexit“ atidėjimas tikriausiai būtų labai trumpas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienį sakė, kad „Brexit“ procesas turėtų būti užbaigtas iki Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių gegužės pabaigoje.

6 Lietuvos scenarijai „Brexitui“ be sutarties

Ruošiantis galimam Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos be išstojimo sutarties, Vyriausybė pritarė teisės aktų pakeitimams, kad būtų užtikrintos nepertraukiamos ir kiek galima žmogui palankesnės iki šiol Jungtinėje Karalystėje dirbusių Lietuvos piliečių ar Lietuvoje įsikūrusių britų socialinės garantijos.

Lietuvos piliečiams, kurie dirbo Jungtinėje Karalystėje ir norės grįžti į Lietuvą

1. Ligos, motinystės ir nedarbo stažo skaičiavimas. Ligos ir motinystės bei nedarbo socialinio draudimo stažas asmenims, kurie jį įgijo Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“, bus įskaitomas nustatant teisę į minėtas išmoka Lietuvoje ir Londonui pasitraukus iš Europos Sąjungos be išstojimo sutarties.

Tai reiškia, kad lietuviams, dirbusiems Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ ir grįžusiems į Lietuvą, ligos ir motinystės bei nedarbo socialinio draudimo stažas bus įskaitomas tokia pačia tvarka, kaip buvo įskaitomas iki šiol.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išmokų dydis ir mokėjimo trukmė bus nustatomi pagal Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Bus vertinamos tik Lietuvoje sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Pavyzdys: Jei Lietuvos pilietis po „Brexit“ grįš į Lietuvą, įsidarbins ir po tam tikro laiko susirgs arba išeis nėštumo ar gimdymo atostogų, tačiau Lietuvoje reikalingo stažo neturės, bus vertinamas ir tas dviejų metų laikotarpis, kai asmuo dirbo Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“.

Tarkime, žmogus, grįžęs į Lietuvą, dirba nuo 2019 m. balandžio 1 d., suserga gegužės mėnesį. Skiriant išmokas bus vertinamas dviejų metų laikotarpis (nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. kovo). Jei asmuo tuo metu legaliai dirbo Jungtinėje Karalystėje ir ten įgijo stažą, tai ir stažas iki „Brexit“ jam bus įskaitytas.

2. Pensijų stažo skaičiavimas. Iki „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje įgytas pensijų socialinio draudimo stažas įskaitomas koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.

Tai užtikrintų, kad nustatant teisę į pensiją bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą ir asmuo nepraras įgytų teisių į pensiją. Tokia nuostata ypač aktuali Lietuvos piliečiams, kurie gana ilgą laiką dirbo Jungtinėje Karalystėje ir nesudėjus draudimo laikotarpių gali neįgyti teisės į socialinio draudimo pensiją Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie dirbs Lietuvoje po „Brexit“

1. Atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų. Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie iki „Brexit“ buvo komandiruoti Lietuvą ir kurie pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus buvo atleisti nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimą Lietuvoje, nes komandiruotės metu liko apdrausti Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje nebus skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos iki nustatyto komandiruotės termino pabaigos ir taip bus užtikrinti Jungtinės Karalystės piliečių teisėti lūkesčiai.

Pavyzdys: Jei Jungtinės Karalystės pilietis buvo komandiruotas į Lietuvą nuo 2018 m. kovo iki 2019 m. lapkričio pabaigos ir jam buvo nustatyta Jungtinės Karalystės taikytina teisė socialinės apsaugos srityje, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos be išstojimo sutarties minėtas Jungtinės Karalystės pilietis galės nemokėti socialinio draudimo įmokų Lietuvoje iki komandiruotės termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. lapkričio mėn.

2. Neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugos. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimų nariai, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, turi teisę pasinaudoti Lietuvoje veikiančia neįgaliųjų socialinės integracijos sistema, kurią sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių lygio ir specialiųjų poreikių nustatymas, tikslinių kompensacijų skyrimas ir mokėjimas specialiesiems poreikiams tenkinti bei užtikrinama teisė gauti šalpos išmokas.

3. Išmokos vaikams. Pritarta nustatyti teisę Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje ir kurie Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 3 mėnesius, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir ES piliečiams ir jų šeimos nariams gauti išmokas vaikams (vienkartinė išmoka vaikui, išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir vienkartinė išmoka nėščiai moteriai), laidojimo pašalpą ir piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.

4. Kitos išmokos. Taip pat siūloma nustatyti, kad minėtos išmokos, kurios mokamos periodiškai ir buvo paskirtos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvoje, iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos būtų mokamos atitinkamų Lietuvos įstatymų nustatytomis sąlygomis iki teisės į minėtas išmokas pabaigos.