Kinija didina karines išlaidas, kad taptų pasaulio galybe
Siek­da­ma stip­rin­ti ir iš­plės­ti sa­vo ka­ri­nę ga­lią pa­sau­ly­je Ki­ni­ja di­di­na ka­ri­nį biu­dže­tą iki 1,11 tri­li­jo­no jua­nių. Tai ne­su­ma­žins re­gio­no ša­lių, ypač Ja­po­ni­jos ir Tai­va­no, su­si­rū­pi­ni­mo kai­my­nės am­bi­ci­jo­mis.

Kinijos komunistų partijos suvažiavimui didinant Xi Jinpingo galias namuose, prezidentas stiprina ir savo šalies karinę galią užsienyje. Kinija siekia atsverti Jungtinių Valstybių karinę viršenybę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir planuoja dislokuoti pasaulio vandenynuose daugiau lėktuvnešių. Tačiau Xi Jinpingas susiduria su problema – jam reikia karinių bazių, kuriose jo laivynas galėtų pasipildyti degalų ir atlikti remontą. Kol kas Kinija turi tik vieną lėktuvnešį ir užsienio bazę, o JAV – dešimtis ir dar šimtus mažesnių sistemų.

Pagal išlaidas gynybai Kinija nė iš tolo neprilygsta JAV, tačiau jos pastangos modernizuoti savo armiją paskatino šalis nuo Indijos iki Japonijos irgi didinti gynybos biudžetus.

Pastaraisiais metais Kinija metė iššūkį JAV Pietų Kinijos jūroje sukūrusi raketas, turinčias atbaidyti Amerikos karo laivus, ir grobdama žemes Spratlio salose, kuriose nori įkurti savo bazes. Pekinas taip pat pradėjo siųsti povandeninius laivus ir fregatas į Indijos vandenyną, atidarė savo pirmąją užjūrio bazę Džibutyje bei visame regione investavo į uostus, kuriuos vieną gražią dieną galės panaudoti kariniais tikslais. Tai sukėlė nerimą regiono šalims ir paskatino JAV, Australiją, Indiją ir Japoniją glaudžiau bendradarbiauti saugumo srityje.

Pagal išlaidas gynybai Kinija nė iš tolo neprilygsta JAV, tačiau jos pastangos modernizuoti savo armiją paskatino šalis nuo Indijos iki Japonijos irgi didinti gynybos biudžetus.

Savo ruožtu Kinija tikina, kad nėra ko jaudintis. Jos teigimu, bazė skirta kovai su piratais svarbiame laivybos Artimuosiuose Rytuose kelyje, kuriuo plaukia daug naftos tankerių, o uostai yra dalis Xi Jinpingo kuriamo naujojo Šilko kelio infrastruktūros, nusidriekusios per tris žemynus. Kinija tikina norinti klestėjimo visoms šalims, o ne pasaulinės hegemonijos.

Pagal išlaidas gynybai Kinija nė iš tolo neprilygsta JAV, tačiau jos pastangos iš esmės modernizuoti savo armiją paskatino šalis nuo Indijos iki Japonijos irgi didinti gynybos biudžetus.

Kinija pradėjo įgyvendinti savo tikslus nuo karinio laivyno. Nuo 2000-ųjų septynios pagrindinės Kinijos laivų statyklos pastatė daugiau povandeninių laivų, naikintuvų, fregatų ir korvečių nei Pietų Korėja, Japonija ir Indija kartu sudėjus. Tuo metu Kinijos lėktuvnešių programa tebėra pradinės stadijos – šiuo metu plaukioja tik vienas lėktuvnešis „Liaoning“. Iš planuojamų paleisti dar penkių statomi du. Jų paleidimo sistemos gerokai nusileidžia toms, kurias naudoja JAV, bet Kinija irgi nori pasistatyti branduolinį lėktuvnešį, nors tokie pranešimai nėra patvirtinti.

Kinijos kariškiai seniai jaučiasi atitverti virtinės su JAV bendradarbiaujančių vyriausybių (nuo Japonijos iki Taivano ir Filipinų). Kai 2016 metų pabaigoje „Liaoning“ pirmą kartą plaukė Mijako sąsiauriu, džiūgaujanti Kinija tai vadino proveržiu. Nepaisant to, JAV ir jų sąjungininkės galės stebėti Kinijos lėktuvnešių judėjimą regiono vandenyse, kol Xi Jinpingas įkurs savo laivyno bazių kitur pasaulyje. JAV laivynas nepatiria tokių kliūčių – jis gali išplaukti iš San Diego niekam nežinant ir pradingti neaprėpiamame Ramiajame vandenyne.

Nykštukė prieš JAV

Per šiuo metu vykstantį Kinijos komunistų partijos suvažiavimą įstatymų leidėjai patvirtino karinį biudžetą ir nusprendė pakeisti Konstituciją taip, kad Xi Jinpingas dabar galės valdyti nors ir iki gyvenimo pabaigos. Tai padės jam tapti galingiausiu Kinijos lyderiu nuo Mao Zedongo laikų ir įgyvendinti nusibrėžtą viziją – iki 2050 metų paversti Kiniją pirmaujančia pasaulio galybe. Manoma, kad dviejų prezidento kadencijų limito panaikinimas, suvažiavimo sutiktas plojimais, bet net pačioje Kinijoje vertinamas prieštaringai, kovo 11 dieną bus patvirtintas visais balsais.

Didžiausią pasaulyje armiją turinti Kinija paskelbė, kad jos karinis biudžetas ateinančiais metais bus 1,11 trilijono juanių (175 mlrd. dolerių) – 8 proc. daugiau nei pernai. Kinijos premjeras Li Keqiangas sakė, kad armija turi būti „stipri it akmuo“ esminių pokyčių nacionalinio saugumo akivaizdoje.

Savo karinį biudžetą Kinija didina jau tris dešimtmečius ir tapo antra pasaulyje pagal gynybos išlaidas. Vis dėlto Kinija atrodo nykštukė, palyginti su JAV, kurių gynybos biudžetas pranoksta dešimties po jų besirikiuojančių šalių karines išlaidas kartu sudėjus, o per pastaruosius dvejus metus JAV skyrė dar daugiau pinigų dėl Rusijos ir Kinijos grėsmių. Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai paskelbė 686 mlrd. dolerių karinį biudžetą – 10,7 proc. didesnį nei pernai ir patį didžiausią nuo 2011 metų.

Kita vertus, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), Pekino išlaidos gynybai yra mažesnės nei daugelio besivystančių šalių – sudaro 1,3 proc. BVP. 2016 metais JAV karinės išlaidos sudarė 3,3 proc. BVP.

Kinijos valstybinė žiniasklaida pripažįsta, kad šalies gynybos biudžetas nėra nei didžiausias – siekia tik ketvirtadalį JAV karinių išlaidų, nei sparčiausiai augantis. Jeigu Kinija tikrai nori stiprinti karinius pajėgumus, gynybos biudžetas turėtų augti 20–30 procentų. Todėl valstybinė Kinijos žiniasklaida vadino išlaidas gynybai „proporcingomis ir nedidelėmis“ ir pabrėžė, jog Pekinas neketina įsitraukti į ginklavimosi varžybas su JAV. Be to, Kinija tikina, kad jos karinės išlaidos yra skaidrios ir niekam nekelia grėsmės, o tik užtikrina „teisėtus interesus“.

Li Keqiangas pažėrė ir naujų perspėjimų Taivanui. Jis pareiškė, kad Pekinas niekada netoleruos separatistų bei Taivano žingsnių įtvirtinant nepriklausomybę. Mat šią salą žemyninė Kinija laiko tik atsiskyrusia provincija, kuri vieną gražią dieną vėl taps šalies dalimi, nors dauguma Taivano žmonių nori likti atskiroje valstybėje.

Kinijos prezidento Xi JInpingo vizija - iki 2050 metų paversti Kiniją pirmaujančia pasaulio galybe.

Bręsta prekybos karas

Premjeras taip pat paskelbė, jog šiemet numatomas ekonomikos augimas sieks 6,5 proc., taigi ekonomika augs kiek lėčiau nei pernai (2017 metais ji augo 6,9 proc.). Trys pagrindiniai vyriausybės tikslai bus mažinti finansines rizikas bei kovoti su užterštumu ir skurdu.

Šiuo metu Kinijos ekonomika yra antra didžiausia pasaulyje. Ji sparčiai augo daugelį metų, iš skurdo buvo ištraukta milijonai žmonių, radosi vidurinė klasė. Kinijoje taip pat yra apie 100 milijardierių. Daugelis jų – Kinijos komunistų partijos bosai. Tačiau Kinija daug skolinasi, kad palaikytų augimą, o tai kelia susirūpinimą. Vyriausybė paskelbė stiprinsianti vidaus rizikų kontrolę ir finansų institucijas bei kovą su įstatymų pažeidimais, finansiniu sukčiavimu. Todėl galima laukti daugiau tokių veiksmų kaip praėjusio mėnesio draudimo milžinės „Anbang“ perėmimas į draudimo reguliuotojų rankas.

Tačiau Kinijos finansinės ambicijos taip pat susidurs su kliūtimis – gresia prekybos karas su JAV, nes Donaldo Trumpo administracija ėmėsi politikos, kuria siekiama pakeisti pasaulinės prekybos balansą. JAV prezidentas jau paskelbė naujus tarifus plieno ir aliuminio importui, o sudarytus sandorius pavadino „visiškai kvailais“ bei grasina toliau imtis priemonių prieš kiniškų prekių importą. Kinija sako nenorinti prekybos karų, bet jei JAV imsis veiksmų, nukreiptų prieš jos interesus, nesėdės rankų sudėjusi.

Išlaidos gynybai 2017 metais (milijardais dolerių):

JAV – 602,8

Kinija – 150,5

Saudo Arabija – 76,7

Rusija – 61,2

Indija – 52,5

Jungtinė Karalystė – 50,7

Prancūzija – 48,6

Japonija – 46

Vokietija – 41,7

Šaltinis: bloomberg.com