Kiek iš tikrųjų kainuos atsisakyti plastikinių pakuočių
Plas­ti­ko šiukš­lė­mis da­bar už­vers­tas kiek­vie­nas mū­sų pla­ne­tos kam­pe­lis – nuo at­okiau­sių vie­tų An­tark­ty­je iki gi­liau­sių ply­šių van­de­ny­nuo­se. Pa­sau­lio pra­mo­nė kas­met pa­ga­mi­na dau­giau kaip 78 mln. to­nų plas­ti­ko pa­kuo­čių, bet tik ne­di­de­lė jų da­lis per­dir­ba­ma, o vi­sa ki­ta iš­me­ta­ma. Kam­pa­ni­jos prieš siau­bin­gas plas­ti­ko tar­šos prob­le­mas van­de­ny­nuo­se pa­di­di­no vi­suo­me­nės su­si­rū­pi­ni­mą. Vis la­biau spau­džia­mos į tai rea­guo­ja vy­riau­sy­bės, ga­min­to­jai ir par­da­vė­jai. Ta­čiau kiek iš ti­krų­jų at­siei­na pa­stan­gos ma­žin­ti plas­ti­ko tar­šą ir keis­ti mū­sų pir­ki­mo įpro­čius?

Daugelis bendrovių, mėgindamos sumažinti jų gaminių generuojamas plastiko atliekas, pripažįsta, jog tai atsilieps jų pelnui. Pavyzdžiui, „Coca-Cola“ kasmet vien Jungtinėje Karalystėje pagamina 38 250 tonų plastiko pakuočių, o visame pasaulyje parduoda daugiau nei 110 mlrd. vienkartinių plastiko butelių. Bendrovė pažadėjo padvigubinti perdirbamų butelių kiekį ir dabar išbando daugkartinio naudojimo butelius. Detalių „Coca-Cola“ neatskleidžia, tik nurodo, kad tai padidins sąnaudas.

Išvada neinformuotiems tokia: daugeliu požiūriu plastikas yra kur kas geresnis aplinkai nei jo alternatyvos. Tačiau tai stebina tik tuos, kurie neįsigilinę.

Net ir tos firmos, kurios nenori nieko daryti, netrukus bus priverstos. Daugiau kaip 60 šalių priima įstatymus, ribojančius plastikinių maišų ir kitų vienkartinių plastiko gaminių naudojimą. Šį mėnesį mažutė Ramiojo vandenyno salų valstybė Vanuatu tapo pirmąja pasaulyje, uždraudusia vienkartinius plastiko maišelius, šiaudelius ir polistireno maisto tarą.

Permainų kaina

Mažinti plastiko pakuotes arba garantuoti, kad jos būtų perdirbamos, daugkartinio naudojimo arba kompostuojamos iki 2025 metų, pažadėjo keli stambūs prekybos tinklai, įskaitant tarptautinius „Tesco“ ir „Walmart“, gėrimų gamintojos „Coca-Cola“ ir „Pepsi“, maisto ir valymo priemonių tarptautinė kompanija „Unilever“, maisto gamintoja „Nestle“ ir kosmetikos „L’Oreal“. Nors ir prisiėmusi šiuos įsipareigojimus, didžioji dalis pramonės vis dar mėgina apskaičiuoti, kaip pasieks šių tikslų. Kai kurie ekspertai baiminasi, kad skubiai išmetus iš mūsų pirkinių krepšelių plastiką pabrangs produktai. Nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo: plastikas blogai, tai naudokime ką nors kita. Dabartinis produktų pakavimas turės visiškai pasikeisti. Daugiau kaip trečdalis Europos Sąjungoje parduodamo maisto yra supakuotas į plastiką ir kiekvienas iš 510 mln. ES gyventojų išmeta 31 kg plastiko pakuočių per metus. Viena priežasčių, kodėl plastikas dominuoja, tai galimybė padaryti daugiau už mažiau: pavyzdžiui, plastikiniam buteliui pagaminti reikia mažiau medžiagos nei stikliniam. Plastikas yra pigus, lengvas ir lengvai pritaikomas, o dauguma alternatyvų – ne. Prieš 50 metų, dar iki plastiko revoliucijai įsibėgėjant, dauguma gėrimų buvo parduodama stikliniuose buteliuose. Šiandien beveik visi gaivieji gėrimai parduodami buteliuose, padarytuose iš kietos plastiko medžiagos, vadinamos polietileno tereftalatu, arba PET. Nors butelio pagaminimo kaina keičiasi priklausomai nuo to meto žaliavos ir energijos kainų, apskritai pagaminti stiklinį butelį nėra taip jau labai brangiau nei PET butelį. Pasak kai kurių analizių, tai kainuoja vos 0,01 dolerio daugiau. Tačiau išlaidos pradeda didėti, kai gamintojams reikia stiklinius butelius transportuoti. 330 ml plastikinis gėrimo butelis sveria 18 gramų, o stiklinis – nuo 190 iki 250 gramų. Transportuoti gėrimus sunkesniuose konteineriuose reikalauja 40 proc. daugiau energijos, o tai didina anglies dioksido išmetimą ir vežimo kaina padidėja penkis kartus kiekvienam buteliui. Taigi išvada neinformuotiems tokia: daugeliu požiūriu plastikas yra kur kas geresnis aplinkai nei jo alternatyvos. Tačiau tai stebina tik tuos, kurie neįsigilinę.

Amerikos chemijos tarybos ir aplinkos skaičiavimų firmos „Trucost“ tyrimai rodo, kad aplinkosaugos išlaidos (kiek atsieis produkto generuojama tarša) bus penkis kartus didesnės, jei gėrimų pramonė vietoj plastiko naudos alternatyvias pakavimo medžiagas, tokias kaip stiklas, alavas ar aliuminis. Vyriausybėms siekiant nubausti teršiančias bendroves anglies dioksido mokesčiais ir rinkliavomis, šios išlaidos gali būti perkeltos vartotojams. Specialistai nė neabejoja, kad tai padidins maisto kainas.

Britų prekybos tinklas „Iceland“, pažadėjęs iki 2023 metų išimti iš savo pakuočių plastiką, jau keičia gatavų produktų juodus plastiko padėklus naujais, pagamintais iš popieriaus, bei planuoja naudoti kitas pakavimo medžiagas, tokias kaip stiklas ir celiuliozė, gaminama iš medžio. „Šis pokytis kainuos pinigus, – perspėja tinklo vadybos direktorius Richardas Walkeris. – Bet mes pasiryžę nedidinti mūsų pirkėjų sąskaitos.“ Dažniausiai taip sako visi, bet ilgainiui pirkėjai pajaučia ką kita.

Yra ir daugiau nenumatytų padarinių, jei pakuojant mūsų maistą bus atsisakyta plastiko, naudojamo jau beveik 70 metų. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip nereikalinga tarša žvelgiant į plastiku aptrauktą agurką, iš tiesų yra modernus būdas pratęsti maisto galiojimo laiką nuo dienų iki savaičių. „Manau, žmonės neįvertina plastiko naudos mažinant maisto atliekas“, – nurodo Anthony Ryanas, chemijos profesorius ir Šefildo universiteto Grantamo tvarios ateities centro direktorius.

Plastiku aptraukto agurko gyvavimo laikas padvigubėja, tokią daržovę galima laikyti šaldytuve iki 15 dienų ir tai perpus sumažina išmetamo maisto atliekų kiekį. Nesupakuotas agurkas tveria tik dvi dienas kambario temperatūroje ir 9 dienas šaldytuve. Jautiena, kurią perkame ant polistireno padėklų uždengtą plastiko plėvele, išbūna nuo 3 iki 7 dienų, o jei ji įdėta į vakuuminę daugiasluoksnio plastiko pakuotę, gali laikytis nesugedusi iki 45 dienų. „Trucost“ skaičiavimu, jautienos nugarinė arba kepsnys vakuumo pakuotėje beveik perpus sumažina maisto atliekų kiekį, palyginti su paprastu plastiku.

Bioplastiko spąstai

Didžioji dalis maisto produktų, kuriuos dabar perkame prekybos centruose, yra tampriai įvynioti į gerai uždarytą plastiko plėvelę su apsauginiu padėklu. Tai laiko mėsą be deguonies ir apsaugo nuo gedimo. Švelnūs vaisiai ir daržovės taip pat apsaugomi nuo subukinimo, kuris skatina gedimą. Pradėjus pakuoti vynuoges į plastikines dėžutes, maisto atliekų buvo sumažinta 75 procentais.

Plastiko pakuotės gali išlaikyti vaisius ir daržoves jų pačių mikroklimato sąlygomis – pramonėje tai vadinama modifikuotos atmosferos pakavimu, ir tai padeda stabdyti per greitą sunokimą. Į tokią pakuotę sudėjus saldžiąsias paprikas jų naudojimo trukmė pailgėja nuo 4 iki 20 dienų. Kuo ilgiau maisto produktai gali išlikti lentynose, tuo mažiau nuostolių patiria prekybos centrai. Pasak su tarša kovojančios labdaros organizacijos „Wrap“, vos vieną dieną pratęsus produktų gyvavimo laiką lentynose, Jungtinės Karalystės pirkėjai sutaupo iki 500 mln. svarų sterlingų. Apskaičiuota, kad pasaulyje maisto atliekos atsieina beveik po 1 trilijoną dolerių kasmet, daugiausia šių atliekų generuoja gamintojai ir pardavėjai. Nors yra manančiųjų, kad vienkartinės plastiko pakuotės iš tiesų prisideda prie to, kad mes išmetame daugiau maisto, nes taip kuriama vienkartinio naudojimo kultūra, pramonė įrodinėja, jog be plastiko pakuočių maisto atliekų kaina gali padidėti. Todėl plastiką esą reikėtų ne uždrausti, o jį tobulinti.

Plastiko ir kitų pakuočių šiukšlės pagrindinėje Ahmadabado aikštėje Indijoje.Reuters/Scanpix nuotrauka

„Užuot pasukus atgal, būtų naudingiau imtis inovacijų, – sako Eliotas Whittingtonas, Kembridžo universiteto Tvarios lyderystės instituto politikos programų direktorius. – Vis daugiau ir daugiau bendrovių kuria naują plastiką su priedais, kurie leidžia jį sulaužyti ar būti suskaidomam mikroorganizmų.“ Auga bioplastiko pramonė, kuri naudoja krakmolą arba proteiną iš augalų, tokių kaip cukranendrės, kad generuotų angliavandenilines medžiagas, reikalingas plastikui sukurti. Kai kurie tokie bioplastikai anaiptol nėra suskaidomi mikroorganizmų, bet yra ir tokių, kurie laikui bėgant suyra, pavyzdžiui, polipieno rūgštis (PLA). Kiti gali būti kompostuojami – tai reiškia, kad jie suyra visiškai, o ne sutrupa į mikrodaleles. Viena kompanija, jau perėjusi prie bioplastiko, yra britų odos priežiūros firma „Bulldog“. Tradicines plastikines tūbeles ji pakeitė polietileninėmis iš cukranendrių. Naujosios tūbelės brangesnės.

Kita bioplastiko lyderė „Coca-Cola“ prieš dvejus metus pristatė „PlantBottle“ (augalinį butelį) iš PET, dalinai pagamintą iš Brazilijos cukranendrių. Kompanija įsitikino, kad gaminti butelius iš augalų yra brangiau, nors neatskleidžia kiek. Vis dėlto kiti pavyzdžiai aiškiai parodo, kiek bioplastikas gali būti brangesnis. Pavyzdžiui, iš cukranendrių pagaminta mėsainio dėžutė yra beveik dvigubai brangesnė už tokią pačią iš polistireno. Mikroorganizmų suskaidoma vienkartinė šakutė, pagaminta iš augalų krakmolo, kainuoja 3,5 karto daugiau nei įprasta balta plastikinė.

Sudėtingesnis rūšiavimas

Nei „Bulldog“, nei „Coca-Cola“ nenaudoja mikroorganizmų suskaidomo arba kompostuojamo bioplastiko, bet skatina vartotojus perdirbti. Tiesą sakant, jaučiamas šioks toks pasipriešinimas plačiam mikroorganizmų suskaidomų medžiagų naudojimui. Mat tokie bioplastikai kaip PLA yra didžiuliai tradicinio perdirbimo teršėjai. Stebėtina, bet naftos kainoms augant naudoti perdirbtą plastiką yra pigiau nei ką tik iš naftos pagamintą plastiko medžiagą. Tona pagaminto PET kainuoja apie 1000, o perdirbto PET – vos 158 svarus.

Iš PLA užteršto PET plastiko pagamintas butelis gali būti per silpnas ir netinkamas naudoti, o tai reiškia, kad gali tekti išmesti visą partiją. Gamintojams mėginant mažinti plastiko atliekas naudojant žalesnius, mikroorganizmų sunaikinamus plastikus, rizika, kurią kelia jų maišymas su įprastais plastikais, tik didės ir potencialiai brangins medžiagų perdirbimą. Tad ekonominiu požiūriu sunku įtraukti šiuos inovacinius produktus į tradicinę atliekų perdirbimo sistemą. Tai pareikalaus ir naujų rūšiavimo būdų – mikroorganizmų sunaikinamas medžiagas reikės atskirti nuo tų, kurios gali būti perdirbtos.

Aplinkosaugos išlaidos (kiek atsieis produkto generuojama tarša) bus penkis kartus didesnės, jei gėrimų pramonė vietoj plastiko naudos alternatyvias pakavimo medžiagas, tokias kaip stiklas, alavas ar aliuminis.

„Jei liga yra mūsų išmetanti visuomenė, toks pakavimas tik paskatins žmones išmesti dar daugiau“, – sako A. Ryanas. Jis siūlo kitą sprendimą – naudoti daugiau plastiko. „Modernioje mėsos ar vaisių pakuotėje gali būti keli ploni sluoksniai, kurie sutvirtina pakuotę ir jos nepralaidumą dujų skvarbai. Visas šias savybes gali turėti vienas storesnis polietileno gabalas. Tada nereikės naudoti įvairių medžiagų ir tokias pakuotes bus lengviau rūšiuoti bei perdirbti“,– aiškina jis.

Taigi pavertus plastiką patvaresniu galima išspręsti mūsų planetą persekiojančią problemą. Suomijoje, Vokietijoje, Danijoje, kai kur Australijoje jau naudojamos tokios užstato ir grąžinimo schemos, kai pirkėjai atgauna pinigus už butelius, o šie pripildomi iš naujo.

Pasak Europos Komisijos tyrimo, gali paaiškėti, kad tokios pakartotinio panaudojimo ir pripildymo schemos yra penkis kartus brangesnės nei vienkartinė pakuotė, kuri paskui išmetama. Bet Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad inovacinės antrinio panaudojimo ir pripildymo priemonės gali sumažinti pakavimo kainas mažiausiai 8 mlrd. dolerių per metus. Vis daugiau šalių siekiant įvesti naujas plastikinių pakuočių rinkliavas bei draudimus, tokios antrinio panaudojimo ir pripildymo galimybės gali tapti patrauklesnės.

Plastiku užversta upė Džakartoje.AFP/Scanpix nuotrauka

Tiems, kurie regi, kaip albatrosai peni savo jauniklius plastiku, jokių klausimų nekyla – bet kokios priemonės, kurios galėtų sumažinti plastiko šiukšlių mūsų aplinkoje, būtų žingsnis tinkama linkme.