Katalonijos nepriklausomybės lyderiai kaltinamųjų suole
Mad­ri­de pra­si­dė­jęs il­gai lauk­tas Ka­ta­lo­ni­jos se­pa­ra­tis­tų teis­mas lai­ko­mas vie­nu di­džiau­sių iš­ban­dy­mų Is­pa­ni­jos tei­sin­gu­mo sis­te­mai ir vi­sai de­mo­kra­ti­jai. Kal­ti­na­mie­ji va­di­na sa­ve po­li­ti­niais ka­li­niais, Is­pa­ni­jos vy­riau­sy­bė sie­kia pa­de­mons­truo­ti, kad pro­ce­sas tei­sin­gas ir skaid­rus. Ta­čiau drau­ge tai aiš­kus sig­na­las, kas lau­kia tų, ku­rie ne­pai­sys Is­pa­ni­jos Kons­ti­tu­ci­jos.

Sėdėdamas savo kalėjimo kameroje buvęs Katalonijos viceprezidentas žino, kad jam gresia iki 25 metų kalėti už maištą. Oriolas Junquerasas yra vienas iš buvusių politinių lyderių, teisiamų dėl šio Ispanijos regiono nepriklausomybės paskelbimo 2017 metų spalį. Kai kuriems iškelti kaltinimai sukursčius smurtinį sukilimą – nė vienas to nepripažįsta. O. Junquerasas tvirtina esąs nekaltas, vadina teismą nukreiptu prieš kitokį mąstymą, prieš demokratiją, pavojingu precedentu visai Europai.

Kaltinamieji netiki, kad teismas bus nešališkas, mano, jog rezultatas jau nuspręstas iš anksto. Gynyba taip pat tvirtina, jog tai procesas prieš teisę į apsisprendimą ir demokratijos principus. Tačiau Ispanijos vyriausybė gina procesą sakydama, kad kaltinamieji gaus teisingą nutartį visam pasauliui stebint.

Kaltinimų nepripažįsta

12 politikų kaltinami maištu, kurstymu ir netinkamu viešųjų lėšų panaudojimu 2017 metais, kai Katalonijos vyriausybė siekė regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos. Per ginčijamą referendumą 2017 metų spalio 1 dieną dauguma balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomybę, bet rinkėjų aktyvumas buvo mažas. Maždaug po trijų savaičių regioninis parlamentas Barselonoje balsavo už tai, kad Katalonija būtų paskelbta nepriklausoma respublika. Tačiau Madridas teigia, kad referendumas neatitiko būtinų reikalavimų, Ispanijos Konstitucinis Teismas paskelbė jį neteisėtu. Tuomet plačias autonomines teises turinčioje Katalonijoje buvo įvestas tiesioginis Madrido valdymas, kai kurie regiono lyderiai pabėgo į užsienį, kiti buvo areštuoti. Toji krizė laikoma didžiausiu išbandymų Ispanijai nuo pat diktatoriaus Francisco Franco mirties 1975 metais.

Praėjus pusantrų metų, aistros dėl Katalonijos kiek apmalšo, bet nenurimo. Prieš prasidedant separatistų teismui tūkstančiai žmonių Madride surengė demonstraciją už Ispanijos vienybę. Socialistų premjeras Pedro Sanchezas patiria didelį spaudimą dėl savo pastangų megzti dialogą su Katalonijos vadovybe. Tuo metu prokurorai tvirtina, kad kaltinamieji, tarp kurių yra buvę ministrai, buvusi Katalonijos parlamento pirmininkė ir organizacijų už nepriklausomybę lyderiai, pažeidė Ispanijos Konstituciją, kuri garantuoja „nedalomą Ispanijos vienybę“.

Teisiamas O. Junquerasas yra aukščiausią postą Katalonijos vyriausybėje užėmęs politikas, nepabėgęs iš šalies. Jis vadina teismą politiškai motyvuotu, atmeta kaltinimą maištu, kurį Ispanijos įstatymas apibrėžia kaip smurtinį sukilimą siekiant tokių tikslų kaip dalies teritorijos nepriklausomybė. O. Junquerasas teigia, jog tai buvo „ypač taikus procesas, todėl šių nusikaltimų byloje nėra“. Jo žodžiais, smurtą panaudojo tik nacionalinė policija ir Civilinė gvardija prieš žmones, kurie tik norėjo įmesti balsalapį į balsadėžę. Katalonijos vyriausybės teigimu, daugiau kaip 900 žmonių buvo sužeisti policijai mėginant konfiskuoti balsadėžes ir uždaryti balsavimo vietas.

Teismo salėje - buvę Katalonijos ministrai, aukšti regiono pareigūnai. / AP/Scanpix nuotrauka

Politinis susipriešinimas

Lapkritį daugiau kaip 100 teisės ekspertų iš visos Ispanijos pasirašė atvirą laišką, smerkiantį kaltinimą sukilimu katalonų byloje. Jordi Sanchezas, buvęs Katalonijos nacionalinės asamblėjos prezidentas, sakė, kad net tie, kurie kaltina sukilimu, tuo netiki. „Kur buvo sukilimas? Tai visiškas farsas“, – tvirtino jis ir taip pat kaltino Madrido politikus mėginant paveikti teismą. „Teisėjus parinko politinės partijos, kad galėtų juos kontroliuoti ir priimti iš anksto nuspręstą nutartį. Mūsų prieštaravimai nebuvo priimti. Nėra daugiau ko pridurti. Tai bus teismas su politiniu tikslu“, – sakė jis.

Teismas turėtų trukti maždaug tris mėnesius. Nagrinėti bylą paskirti septyni Aukščiausiojo Teismo teisėjai, verdiktą tvirtins dauguma. Be to, Ispanijos vyriausybei siekiant pademonstruoti aukščiausius teisingumo standartus, posėdžiai tiesiogiai transliuojami per televiziją, kad visi galėtų įsitikinti teismo neutralumu. Į ilgą maždaug 500 liudytojų sąrašą įtrauktas ir premjeras Mariano Rajoy, vadovavęs Ispanijos vyriausybei tuo metu, kai Katalonijoje buvo surengtas referendumas. Nagrinėjimui pasibaigus teisėjai pasitrauks kuriam laikui nuosprendžio priimti, todėl jo laukiama ne anksčiau kaip birželį.

Prieš prasidedant procesui prie teismo susirinko priešingų stovyklų protestuotojai. Ten pasirodė ir dabartinis Katalonijos prezidentas Quimas Torra su kolegomis. Jis per tviterį pasiuntė tokį pranešimą: „Esame Aukščiausiajame Teisme ir kaltiname Ispanijos valstybę pažeidžiant visų katalonų pilietines ir politines teises.“ Prie teismo buvo ir Ispanijos kraštutinių dešiniųjų „Vox“ partijos, aršios separatistų kritikės ir trečiosios šalies šioje byloje, atstovai. Jie reikalavo dar ilgesnių bausmių, nei prašo prokurorai.

Tą dieną pagrindinis balsavimo dėl nepriklausomybės architektas C. Puigdemont'as surengė spaudos konferenciją Berlyne ir pareiškė, kad šis teismas yra visos Ispanijos teisingumo sistemos, o drauge ir demokratijos, išbandymas. Jo teigimu, tai, kad teisiami visuomenės ir politiniai lyderiai, turi kelti susirūpinimą visiems, kam svarbi demokratija.

Kaltinamieji netiki, jog teismas bus nešališkas, ir mano, kad rezultatas jau nuspręstas iš anksto.

Nuosprendžio Madrido kalėjime laukia

Iš viso yra 12 kaltinamųjų, 9 jų praleido kalėjime jau daugiau kaip 10 mėnesių, kiti trys buvo paleisti už užstatą.

Tarp aukščiausių pareigūnų:

* Oriolas Junquerasas – buvęs viceprezidentas, aukščiausio rango Katalonijos nepriklausomybės lyderis po Carleso Puigdemont'o, pabėgusio į Belgiją ir likusio tremtyje užsienyje;

* Carme Forcadell – Katalonijos parlamento pirmininkė tuo metu, kai buvo skelbiama nepriklausoma respublika, iki praėjusių metų kovo buvusi laisvėje;

* Jordi Sanchezas – buvęs Katalonijos Nacionalinės Asamblėjos prezidentas, nominuotas pakeisti C. Puigdemont'ą, bet atsisakęs šios minties, kai jam nebuvo leista išeiti iš kalėjimo per balsavimą;

* Jordi Cuixartas – katalonų kalbos ir kultūros organizacijos „Omnium Cultural“ prezidentas, vienas svarbiausių nepriklausomybės aktyvistų.

Taip pat teisiami buvęs Katalonijos vidaus reikalų ministras Joaquimas Fornas, buvęs Katalonijos vyriausybės atstovas spaudai Jordi Turullas, buvęs išorinių ryšių ministras Raulis Romeva, buvusi darbo ministrė Dolors Bassa, buvęs teritorijos ir tvarumo ministras Josepas Rullas, buvęs teisingumo ministras Carlesas Mundo, buvusi valdymo ministrė Meritxell Borras ir buvęs ekonomikos ministras Santi Vila.

O. Junquerasui gresia ilgiausia įkalinimo bausmė – iki 25 metų, kitiems kaltinamiesiems – iki 16–17 metų.

Katalonų šalininkai su plakatais, reikalaujančiais "išlaisvinti politinius kalinius". / AFP/Scanpix nuotrauka

Kas maitina separatistines nuotaikas

Katalonija yra vienas turtingiausių iš 17 Ispanijos autonominių regionų, turi savo vyriausybę ir dideles galias tvarkyti tokias sritis kaip sveikatos priežiūra, švietimas, mokesčiai. Tačiau Barselona turi mokėti į bendrą Ispanijos biudžetą. Separatistai ėmė aiškinti, kad mokesčių perskirstymas nesąžiningas – visa Katalonijos uždirbta gerovė atitenka skurdesnėms Ispanijos dalims.

Katalonijos gyventojai sudaro 16 proc. visos Ispanijos gyventojų, regionas yra visai šaliai svarbus gamybos ir finansų centras. Katalonai save laiko atskira tauta, turinčia savo istoriją, kultūrą ir kalbą.

Katalonijos nepriklausomybės klausimas rusena jau seniai, bet ypač paaštrėjo 2010 metais, kai Ispanijos ekonomiką apėmė finansų krizė. 2014 metų referendumas Škotijoje dėl atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos dar labiau paskatino katalonus siekti nepriklausomybės, nors škotai galiausiai pasirinko likti Jungtinėje Karalystėje.