Katalonijoje nepriklausomybės šalininkai trikdo eismą
Is­pa­ni­jos Ka­ta­lo­ni­jos re­gio­ne ne­prik­lau­so­my­bės ša­li­nin­kai pir­ma­die­nį su­trik­dė eis­mą pa­grin­di­niais au­to­mo­bi­lių ke­liais ir grei­tų­jų trau­ki­nių ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja, mi­nė­da­mi pir­mą­sias Mad­ri­do užd­raus­to re­fe­ren­du­mo dėl at­sis­ky­ri­mo, ku­rį ap­tem­dė po­li­ci­jos smur­tas, me­ti­nes.

Šimtai aktyvistų, daugelis jų prisidengę veidus skarelėmis, užlipo ant greitųjų traukinių geležinkelio linijos bėgių Žironoje, esančioje į šiaurę nuo Katalonijos sostinės Barselonos.

Protestuotojai blokavo ir centrines Barselonos bei Leridos gatves, taip pat AP-7 greitkelį, vedantį prie Prancūzijos sienos, bei Barseloną ir Madridą jungiančią A2 autostradą.

Susisiekimas greituoju traukiniu tarp Figereso, Žironos ir Barselonos „buvo nutrauktas“, nes „bėgiai Žironoje yra užimti“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ispanijos valstybinė geležinkelių operatorė „Renfe“.

Protestus internetu organizavo visuomeninis judėjimas, pasivadinęs Respublikos gynimo komitetais (CDRs). Jis buvo įkurtas padėti surengti praėjusių metų referendumą, o dabar reikalauja visiško atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Judėjimas tviteryje paskelbė raudonos, geltonos ir mėlynos spalvų katalonų separatistų vėliavos nuotrauką, išskleistą ant bėgių geležinkelio stotyje Žironoje. Nuotraukoje taip pat matomi aplink vėliavą besibūriuojantys protestuotojai.

Šeštadienį Barselonoje per policijos mitingą, skirtą pagerbti kolegas, kuriems prieš metus buvo pavesta užkirsti kelią Katalonijos nepriklausomybės referendumui, ir per atsakomąją separatistų demonstraciją buvo sužeisti 24 žmonės ir dar šeši sulaikyti.

Katalonijos vyriausybė, kuriai tuo metu vadovavo Carlesas Puigdemont'as, 2017 metų spalio 1 dieną organizavo referendumą dėl nepriklausomybės, nors Ispanijos teismai paskelbė jį neteisėtu. Plebiscitą aptemdė griežti policijos veiksmai prie balsavusius katalonus.

Nors referendumas buvo paskelbtas neteisėtu ir todėl neturėjo privalomosios galios, iš 5,5 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų jame dalyvavo 2,3 mln. žmonių. Iš visų balsavusiųjų net 90 proc. pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Dauguma nepriklausomybės priešininkų referendumą boikotavo.

Po plebiscito Katalonijos vyriausybė spalio 27 dieną vienašališkai paskelbė nepriklausomybę. Reaguodamas Madridas atleido katalonų vyriausybę, priversdamas kelis įtakingiausius jos narius, tarp jų C. Puigdemont'ą pabėgti į užsienį. Tuo tarpu kiti buvo pasiųsti už grotų.