Katalonijoje išryškėjo nesutarimai
Pra­ėjus me­tams po užd­raus­to re­fe­ren­du­mo dėl at­sis­ky­ri­mo nuo Is­pa­ni­jos, de­šim­tys tūks­tan­čių ka­ta­lo­nų pir­ma­die­nį pa­di­di­no spau­di­mą re­gio­no vy­riau­sy­bei.

Per referendumo metines buvo blokuojami keliai ir geležinkelio linija, vėlai vakare įvyko susirėmimų su policija. Barselonos policijos duomenimis, pirmadienį vakare į įtakingos pilietinės asociacijos ANC demonstraciją reikalauti nepriklausomybės susirinko 180 tūkst. protestuotojų. 43 metų sodininkas Francescas buvo nusivylęs politikais.

Demonstracijai vėlai pirmadienį baigiantis nepriklausomybės šalininkai, kai kurie – dangstydami veidus, ėmė svaidyti akmenis į policininkus. Po 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku šimtai protestuotojų sugebėjo nuversti barjerus prie įėjimo į regiono parlamentą.

Maždaug 500 žmonių blokavo pagrindines Barselonos gatves ir ragino atsistatydinti regiono prezidentą Quimą Torrą, tvirtą nepriklausomybės šalininką, kurį jie vis dėlto kaltina nesugebėjimu pasipriešinti Ispanijos centrinei vyriausybei.

Tuo metu keli šimtai radikalios grupės, pasivadinusios Respublikos gynimo komitetais, narių anksti pirmadienį užlipo ant greitųjų traukinių geležinkelio linijos bėgių Žironoje, esančioje į šiaurę nuo Katalonijos sostinės Barselonos. Protestuotojai, kurių daugelis veidus buvo prisidengę skarelėmis, trumpam blokavo traukinių eismą tarp Figereso, Žironos ir Barselonos.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas antradienį kritikavo Katalonijos lyderį Q. Torrą už radikalų skatinimą. „Smurtas neveda į priekį“, – sakė jis. Šiuos neramumus pasmerkė net buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as, kuris po bandymo atskirti regioną nuo Ispanijos pernai buvo nušalintas ir pabėgo į Belgiją.