Katalonijai reikia plano D
Spa­lį Ka­ta­lo­ni­jai pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę, Is­pa­ni­ja bu­vo įstum­ta į su­dė­tin­giau­sią per ke­lis de­šimt­me­čius kri­zę. Re­gio­no at­ei­tis ke­lia daug klau­si­mų, mat nie­kaip ne­pa­vyks­ta iš­rink­ti nau­jo pre­zi­den­to. Ma­ža to, sa­vait­ga­lį tūks­tan­čiai žmo­nių, įpy­ku­sių dėl bu­vu­sio ly­de­rio areš­to, užp­lū­do Bar­se­lo­nos ir ki­tų mies­tų gat­ves.

Kovo 23-iąją Ispanijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad dėl maišto baudžiamąja tvarka persekios 13 katalonų separatistų, tarp jų nušalintą regiono vadovą Carlesą Puigdemont'ą. Jie bus teisiami už savo vaidmenį Katalonijai nesėkmingai bandant atsiskirti nuo Ispanijos. Jei bus pripažinti kaltais, separatistų lyderiams grės iki 30 metų kalėjimo.

Jeigu naujas prezidentas nebus išrinktas iki gegužės 22 dienos, Katalonijoje teks rengti naujus rinkimus.

Sulaikytas Vokietijoje

Ispanijoje C. Puigdemont'ui yra iškelti kaltinimai dėl maišto kurstymo, antivyriausybinės veiklos bei valstybės lėšų švaistymo. Sekmadienį jis buvo sulaikytas Vokietijoje pagal Europos arešto orderį. Tai įvyko, kai politikas automobiliu kirto Danijos ir Vokietijos sieną.

Ketvirtadienį C. Puigdemont'as buvo atvykęs į Suomiją susitikti su šios šalies parlamentarais ir Helsinkyje dalyvavo vienoje konferencijoje. Tačiau jam teko išvykti, nes Ispanija išdavė Europos arešto orderį. Katalonijos nepriklausomybės šalininkų lyderis išskubėjo atgal į Belgiją, kurioje glaudžiasi nuo spalio. Tačiau tikslo pasiekti jam taip ir nepavyko – pasienyje jį sulaikė Vokietijos pareigūnai.

Pirmadienį C. Puigdemont'ui teko stoti prieš teismą Šlėzvige. Tai buvo tik formalumas, per kurį regioninis tribunolas patvirtino sulaikyto asmens tapatybę. Vokietija turi per 60 dienų nuspręsti, ar išsiųsti šį asmenį į Ispaniją. Kaip skelbė portalas „Spiegel“, sprendimas greičiausiai bus priimtas tik po Velykų.

Keletas Vokietijos politikų ragino paleisti C. Puigdemont'ą ir vadino areštą gėdingu. Vietos laikraštis „Kieler Nachrichten“ rašė, jog sulaikytasis dar gali svarstyti galimybę prašyti prieglobsčio Vokietijoje. Tačiau advokatas Jaume Alonso-Cuevillas patikino, kad jis to daryti neplanuoja.

Vyras laiko lapą, ant kurio vokiečių kalba parašyta: "Išlaisvinkite mūsų prezidentą!" / AFP/Scanpix nuotrauka

C. Puigdemont‘as buvo išrinktas Katalonijos prezidentu 2016-aisiais. Anksčiau jis buvo parlamento narys ir Cheronos miesto meras. Prieš pasukdamas į politiką dirbo žurnalistu regiono žiniasklaidoje, remiančioje nepriklausomybės siekį.

Gyventojų įniršis

Tūkstančiai žmonių sekmadienį Barselonoje surengė protestą. Jie buriavosi La Ramblos bulvare, vėliau visi pajudėjo prie Europos Komisijos biurų ir Vokietijos konsulato. Mitingo dalyviai skandavo tokius šūkius kaip „Puigdemont'ą į prezidentus!“ ar „Laisvę politiniams kaliniams!“ Kaip skelbė Ispanijos naujienų agentūra EFE, Barselonos centre buvo susirinkusi 55 tūkst. žmonių minia.

Katalonijos policija buvo apsirūpinusi riaušių malšinimo įranga. Pareigūnai, siekdami neprileisti protestuotojų prie federalinės vyriausybės pastatų Barselonoje, paleido į darbą lazdas. Be to, policijos pareigūnai paleido kelis įspėjamuosius šūvius, siekdami sulaikyti demonstrantus, kurie į policininkų pusę stūmė didžiulius šiukšlių konteinerius. Kai kurie žmonės apsvaidė pareigūnus stikliniais buteliais, skardinėmis ir kiaušiniais.

Kaip nurodė greitosios pagalbos pareigūnai, per protestus Barselonoje buvo nesunkiai sužeista apie 90 žmonių, tarp jų 22 policininkai. Dar septyni žmonės nukentėjo per protestą Leridos mieste, esančiame apie 150 km į vakarus nuo Barselonos, o pietinėje Taragonoje buvo sužeistas vienas asmuo. Kai kur regione įtūžę žmonės blokavo pagrindinius kelius.

Į demonstracijas atėję katalonai tvirtino, kad lyderių areštas nesustabdys jų nepriklausomybės siekio. „Ispanijos centrinė vyriausybė neturėtų švęsti pergalės, nes tai dar nėra separatizmo pabaiga“, – sakė viena dalyvė. Ji pridūrė, kad atsiras kitų puigdemont‘ų. Katalonijos parlamento pirmininkas Roger Torrentas savo ruožtu kreipėsi į gyventojus per regioninę televiziją ir ragino laikytis rimties.

Nesėkmingi bandymai

Katalonija vis dar yra tiesiogiai valdoma iš Madrido. Nors per gruodį surengtus regioninius rinkimus už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios partijos išsaugojo daugumą, joms iki šiol nepavyko suformuoti vyriausybės, nes dauguma lyderių yra arba užsienyje, arba kalėjime. Pats C. Puigdemont'as kovo pradžioje atsisakė ketinimo vėl tapti regiono prezidentu.

Ispanijos teismui praėjusią savaitę priėmus sprendimą teisti grupę separatistų, Katalonija nugrimzdo į dar sudėtingesnę padėtį, nes pagrindinis kandidatas į prezidento postą Jordi Turullis taip pat buvo suimtas. Kovo 22-ąją svarstant kandidatūrą į regiono vadovo postą, J. Turullis ragino vesti dialogą su Ispanijos centrine vyriausybe. Per mažai akcentuojamas nepriklausomybės siekis neįtiko kai kurioms parlamento partijoms, tad palaiminimo jis negavo. Ispanijos žiniasklaida jį vadino separatistų planu C.

Keli bandymai perrinkti į šį postą nušalintą Katalonijos lyderį C. Puigdemont'ą buvo nesėkmingi. Dar vienas kandidatas – kalinamas regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos aktyvistas Jordi Sanchezas – praėjusią savaitę atšaukė savo kandidatūrą. Jeigu naujas prezidentas nebus išrinktas iki gegužės 22 dienos, Katalonijoje teks rengti naujus rinkimus. Ar regionas turi planą D?