Kas jis, naujasis Armėnijos premjeras?
Vos prieš tris sa­vai­tes ne­daug kas bū­tų pa­ti­kė­jęs, kad 42 me­tų Ni­ko­las Pa­ši­nia­nas, anks­čiau ka­lė­jęs opo­zi­ci­jos par­la­men­ta­ras ir bu­vęs lai­kraš­čio re­dak­to­rius, taps nau­juo­ju Ar­mė­ni­jos vy­riau­sy­bės va­do­vu. Ta­čiau po ke­lias sa­vai­tes tru­ku­sių di­džiu­lių pro­tes­tų prieš val­dan­čią­ją par­ti­ją N. Pa­ši­nia­nui pa­vy­ko dras­tiš­kai pa­keis­ti si­tua­ci­ją ša­lies po­li­ti­nė­je are­no­je, o an­tra­die­nį par­la­men­tas jam pa­ti­kė­jo vy­riau­sy­bės vai­rą.

Nedidelei opozicinei partijai vadovaujantis N. Pašinianas į šios skurdžios Pietų Kaukazo valstybės miestų gatves išvedė dešimtis tūkstančių protestuotojų. Apkaltinęs veteraną lyderį Seržą Sargsianą valdžios užgrobimu, N. Pašinianas privertė jį palikti ministro pirmininko postą po dešimtmetį trukusio vadovavimo šaliai.

Žilstelėjusią barzdą ir beisbolo kepuraitę nešiojantis N. Pašinianas, kylanti Armėnijos politikos žvaigždė, daugelio šalies gyventojų jaučiamą permainų troškulį transformavo į didžiulio masto protestų judėjimą.

Šis keturių vaikų tėvas pelnė žmogaus iš liaudies reputaciją, nes per protestus visada vilkėjo slepiamųjų spalvų sportinius marškinėlius ir nesiskyrė su didžiule kuprine, kurioje, anot jo, sudėta „viskas, ko man reikia“, įskaitant šokolado plytelę ir nešiojamąjį kompiuterį.

Kai praėjusį mėnesį po dešimt dienų trukusių taikių protestų S. Sargsianas atsistatydino, N. Pašinianas pareiškė, kad tik jis gali būti naujuoju vyriausybės vadovu.

N. Pašinianui keliaujant po šalį iš vieno mitingo į kitą, visur jį džiugiai pasitikdavo minios vietos gyventojų su duona ir uogomis.

„Į Armėniją atėjo išsivadavimo pavasaris“, – naujienų agentūrai AFP Jerevane sakė viena iš N. Pašiniano šalininkių, 56 metų Sona Paremuzian.

Kai valdančioji Respublikonų partija gegužės 1 dieną blokavo pirmąjį N. Pašiniano bandymą tapti premjeru, nors buvo žadėjusi nestoti skersai kelio, jis inicijavo visuotinį streiką, paralyžiavusį sostinę Jerevaną ir kitus šalies miestus.

N. Pašinianas paskelbė protestų pabaigą tik gavęs Respublikonų partijos pažadą paremti jo kandidatūrą.

Žmogus iš liaudies

Prieš praėjusį mėnesį kilusią protestų bangą N. Pašinianas su savo šalininkais pėsčiomis nuėjo apie 200 km iš antrojo pagal dydį šalies miesto Giumri į Jerevaną. Šio žygio metu jiems dažnai teko miegoti po atviru dangumi.

Opozicijos lyderio kūrybiškumas buvo akivaizdžiai matomas per praėjusiais metais vykusią parlamento rinkimų kampaniją, kurios metu jis sakė agitacines kalbas kiemuose, užsiropštęs ant garažo stogo ar stovėdamas ant suoliuko.

Prieš antradienio balsavimą jis visgi iškeitė savo kasdienius drabužius į prašmatnų kostiumą, pavertusį jį pavyzdiniu politiku, nedrąsiai spaudžiančiu ranka ir pasipuošusiu drovia šypsena.

Iki pastarųjų mitingų, kuriuos kai kas praminė „meilės revoliucija“, N. Pašiniano pavardė daugeliui siejosi su tragiškais įvykiais po 2008-ųjų prezidento rinkimų, per kuriuos S. Sargsianas pirmą kartą atėjo į valdžią. Tąsyk per policijos ir pralaimėjusio opozicijos kandidato šalininkų susirėmimus žuvo dešimt žmonių.

Valdžia tuomet apkaltino N. Pašinianą, esą jis siekia užgrobti valdžią ir kursto riaušes. Jis pats tai kategoriškai neigė. Kurį laiką slapstęsis, 2009 metais N. Pašinianas pasidavė pareigūnams. 2011-aisiais paskelbus amnestiją jis buvo paleistas iš kalėjimo, o po metų buvo išrinktas į parlamentą.

„Klasikinis revoliucionierius“

Politikos analitikas Vigenas Hakobianas vadina N. Pašinianą „klasikiniu revoliucionieriumi“, kuris yra pasirengęs negaišdamas laiko imtis ryžtingų veiksmų.

„Kita vertus, protestų judėjimas parodė, kad jis gali būti lankstus, – sakė V. Hakobianas. – Pastarosiomis dienomis jis siekė parodyti pasauliui, kad gali eiti į kompromisą“.

Vietos naujienų agentūros vyriausiasis redaktorius Davidas Alaverdianas, gerai susipažinęs su N. Pašiniano biografija, gyrė politiką už „aštrų protą, iškalbingumą ir humorą“.

„Jis neabejotinai turi tam tikro žavesio, traukiančio žmones“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

N. Pašinianą, tvirtinantį, jog nori palaikyti gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Vakarais, politiniai oponentai iš valdančiosios Respublikonų partijos kaltino, kad jis neva yra sunkiai nuspėjamas ir kad jam stinga aiškios programos bei ideologijos.

N. Pašinianas gimė 1975 metais mažame kurortiniame Idževano miestelyje Armėnijos šiaurėje. Jis studijavo žurnalistiką Jerevano valstybiniame universitete, tačiau buvo iš jo pašalintas.

N. Pašinianas kurį laiką dirbo žurnalistu ir laikraščio redaktoriumi, o vėliau patraukė į politiką.

Jis įkūrė partiją „Pilietinis susitarimas“, kurį 2017-aisiais kaip opozicijos koalicijos narė pateko į parlamentą.

Ugningą retoriką mėgstantis ir dažnai nepatogius klausimus užduodantis N. Pašinianas greitai tapo tikra rakštimi valdantiesiems.

N. Pašinianas sakė, kad protestų judėjimas parodė eiliniams armėnams, kad jie patys gali lemti savo šalies ateitį.

„Ministrai pirmininkai ateis ir išeis, – kalbėjo jis per vieną iš mitingų Jerevane. – Tačiau nuo šiol jie žinos, kad jei suįžūlės, yra žmonių, pasakysiančių: „Mes esame savo šalies šeimininkai“.