Kas bendro tarp „Novičiok“, kokaino kontrabandos ir GRU? (II dalis)
Vie­nas iš ne­prik­lau­so­mų ty­rė­jų ma­no, kad Ser­ge­jų ir Ju­li­ją Skri­pa­lius no­rė­ta nu­žu­dy­ti dėl bau­gi­ni­mo ak­ci­jos – kaip sig­na­lo per­bė­gė­liams ir po­li­ti­niams emig­ran­tams: „žu­dy­si­me jus kar­tu su ar­ti­mai­siais, spjau­na­me į vis­ką“. O iki ban­dy­mo nu­žu­dy­ti su­sier­zi­ni­mo prie­žas­tis – Skri­pa­lis da­ly­va­vo bei kon­sul­ta­vo už­sie­nio žval­gy­bas ti­riant Krem­liaus bei ma­fi­jos ry­šius ir ko­rup­ci­ją Ru­si­jo­je.

Interneto svetainės „Putinizmas“ steigėjas Artiomas Kruglovas dalyvauja tiriant Solsberio bylą. Būtent jis pasiūlė tarp karinių mokymo įstaigų 2001–2003 metų absolventų ieškoti „turisto Boširovo“, o tai ir padėjo aptikti pulkininką Anatolijų Čepigą.

Net jei Skripalis vakarais gurkšnodavo alų ir žiūrėdavo „Pirmąjį kanalą“, viską palaikydamas šūkiais „Krymnaš!“ („Krymasmūsų!“ – liet.) ir „Šlovė Putinui!“, jis tai darydavo name, padovanotame jam britų žvalgybos.

Per interviu „Radio Svoboda“ Kruglovas pasakojo apie stambiausią Rusijos specialiųjų tarnybų nesėkmę. LŽ skelbia kitą pokalbio dalį.

Dėl tokios žmogžudystės sprendžiama pačiame viršuje

– Tai, kad „Petrovas“ ir „Boširovas“ Solsberyje buvo nerūpestingi, – sąlyginis dalykas. Reikia būti labai atsargiam ir geram treniruotam, kad durų rankeną užterštum cheminio ginklo klasės nuodais ir pats neapsinuodytum. Ten, kur reikėjo, jie nebuvo neatsargūs.

Tai, kad juos atpažino, kad buvo pasirinktas toks žudymo būdas (neduodantis šimtaprocentinės garantijos, bet pavojingas daugeliui pašalinių žmonių), kad subliuško legenda ir paaiškėjo priedangos dokumentai, tai – klausimai tiems, kurie planavo operaciją. Jei kas nors ir buvo akiplėšiški, tai dirbantieji vadovaujamose kontorose GRU bei Kremliuje.

Aišku, pats faktas, kad tokia žmogžudystė buvo sankcionuota, o tai tikrai sprendžiama pačiame viršuje, – tai nebaudžiamumo pasekmė. Sankcijų reikėjo dar prieš 12 metų – už Aleksandrą Litvinenką. Dar už polonį. Tada nebūtų „Novičiok“.

– Paaiškėjo, kad GRU darbuotojai būriais registravosi vienais ir tais pačiais adresais, laikė važiavimo taksi nuo štabo iki Šeremetjevo oro uosto kvitus, turėjo savo paskyras pažinčių svetainėse ir taip toliau. Laukinis neprofesionalumas, lyg tai būtų siužetas filmui komedijai. Ar jus tai stebina?

– Viena vertus, taip. GRU karininkas Aleksejus Morenecas balandžio mėnesį važiavo į Hagą ir bandė įsilaužti į Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) būstinės kompiuterių tinklus. Jis labai norėjo sužinoti naujienas apie Skripalių bylą. Automobilį pastatė šalia, į pastatą nukreipė anteną, pridengtą striuke. Sulaikant jį, buvo rastas kvitas už važiavimą taksi nuo GRU karinės dalies Maskvoje iki Šeremetjevo. Trūko tik parašiuto, kuris vilktųsi šaligatviu pakui jį iš anekdotų apie Štirlicą.

Kita vertus, tas pats Morenecas laužėsi į Hillary Clinton elektroninį paštą ir JAV Demokratų partijos serverį. Ir įsilaužė, po to susirašinėjimas buvo paskelbtas internete, tokiu būdu padedant išrinkti Donaldą Trumpą. Tad ne viskas yra komedija.

Krizė, su kuria Rusijos sistema nesusitvarko

– Vladimiras Putinas neseniai tvirtino, kad Skripalio byla – dėmesio neverta smulki nesąmonė. Tačiau tai panašu į didžiulę krizę, su kuria sistema nepajėgia susitvarkyti. Tai stambesnis dalykas, negu Litvinenkos byla. Ar jums kyla toks įspūdis?

– Taip. Jie prarado situacijos kontrolę. Tikrai ši byla bus didesnė, negu Litvinenkos, beje, iš dalies dėl paties Putino elgesio.

Visoms specialiosioms tarnyboms būna nesėkmių. Rusijos problema yra ta, kad Putinas negali pasakyti tiesos. GRU įsižeidė, kad visi tai mato, bet pripažinus iškiltų klausimas: kodėl jiems buvo liepta nužudyti Skripalį?

Vakarų žiniasklaidoje rašoma, kad Skripalis dalyvavo rašant „Christopherio Steele dosjė“, o dėl Rusijos kišimosi į rinkimus JAV – dosjė, kuris Putinui sugadino operaciją „Trampnaš“ (rusiškas žodžių žaismas „Trumpas mūsų“ pagal „Krymas mūsų“– LŽ).

Rašoma, kad Skripalis sudarė ir Vakarų užsakovams pardavė Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovo Nikolajaus Patruševo bei jo dešimto dešimtmečio kriminalinių reikalų dosjė. Ir kad konsultavo ispanus tiriant Rusijos mafijos reikalus, kuriuose figūravo Putino draugai iš „banditų Peterburgo“.

Čia pagarsinau galimus nusikaltimo motyvus. Akivaizdu, kad Rusijos valdžia nėra pasirengusi apie tai kalbėti. Todėl būtų geriau, jei Putinas apskritai tylėtų dėl Skripalio bylos.

– Kiekvieną dieną pasirodo žinių apie atskleidžiamas Kremliaus operacijų paslaptis. Kokią tyrimo kryptį laikytumėte labiausiai perspektyvia?

– Tarkime, JT duomenimis, per Rusiją pereina apie 90 tonų Afganistano heroino. Tai neskaičiuojant kitų opiatų. Taigi milijardai dolerių. Putino valdymo laikais mechanizmas dirba laikrodis. Dar yra kokainas, Kolumbijos barteris: ten ginklai karteliams ir narkosukilėliams, o apmokama koksu.

Požeminė režimo karalystė

Tačiau jei tie srautai eina per Rusijos Federaciją su jos itin centralizuota valdžios sistema, vadinasi, kažkas tai dengia. Juolab, kad Putino ryšiai, susiję su narkotikų tranzitu, – dar nuo „banditų Peterburgo“ laikų.

Be to, kaip būna mafijos pasaulyje, pinigai plaukia į „bendras kasas“. Tokios yra dvi: paties Putino ir vyrukų, tai yra specialiųjų tarnybų. Pirma „bendra kasa“ – Putino ir artimiausios aplinkos, žinomos, kaip Peterburgo kompanija: „Ozero“, violončelininkai, Rotenbergai. Antra „bendra kasa“ – Patruševo, jis ją kuruoja, ten plaukia pinigai iš stambiausių šalies organizuoto nusikalstamumo grupuočių, iš narkotikų tranzito, iš FSB verslo dengimo ir taip toliau.

Ten viskas uždara, paslėpta, tik retkarčiais kas nors išplaukia į paviršių dėl tarpusavio santykių aiškinimosi, tada galima tai pamatyti kokio nors pulkininko butą, kuriame sukrauti 124 milijonai dolerių, tai sužinoti apie milijardą eurų grynais, kurie išvežti verslininko privačiu lėktuvu vilai Prancūzijos Rivjeroje pirkti.

Šie srautai, požeminė režimo karalystė – pati perspektyviausia tyrimų kryptis. Kaip dabar rašoma, Skripalis taip pat tuo užsiėmė.

Julija ir Sergejus Skripaliai. Socialinių tinklų nuotrauka

„Steele dosjė“ sukėlė didelį Putino susierzinimą

– Vis dėlto Markas Urbanas knygoje „Skripalių byla“ aprašo jį kaip tipišką sovietinį pensininką, kuris dienų dienomis žiūrėdavo Rusijos televiziją ir palaikydavo Putiną.

– Meistriškumo nepragersi. Senas šnipas vargšui žurnalistui „užpudravo smegenis“. Net jei Skripalis vakarais gurkšnodavo alų ir žiūrėdavo „Pirmąjį kanalą“, viską palaikydamas šūkiais „Krymnaš!“ („Krymasmūsų!“ – liet.) bei „Šlovė Putinui!“, jis tai darydavo name, padovanotame jam britų žvalgybos. Jis buvo mažiausiai dar keturių NATO žvalgybų konsultantas, be to, dirbo privačioje žvalgybos kompanijoje „Orbis“ Londone.

Pastarąją įsteigė Christopheris Steele, buvęs rusiško MI6 padalinio vadovas ir Skripalio kuratorius, kai šis buvo GRU „kurmis“.

Steel kompanija žinoma tuo, kad pagal įvairių struktūrų, tarp kurių – ir CŽA, užsakymu tyrinėjo aštrias temas, susijusias su Rusijos mafija ir korupcija. Taip pat ji išleido garsųjį Donaldo Trumpo dosjė – „Steele dosjė“ apie Rusijos įsikišimą į prezidento rinkimus JAV 2016 metais.

„Steele dosjė“ lėmė, kad specialus prokuroras Robertas Muelleris pradėjo tyrimą. O Trumpui prasidėjo tokios problemos, kad jam buvo ne iki sankcijų Rusijai nuėmimo, ko taip tikėjosi Kremlius. Rašant „Steele dosjė“ dalyvavo ir Skripalis.

O jūs sakote – „tipiškas sovietinis pensininkas“. Juk jis buvo globalaus specialiųjų tarnybų karo smaigalyje. Už tai jam ir atkeršijo – baisiai, žiauriai, o šito priežasčių reikia ieškoti jo pastarojo laikotarpio profesinėje veikloje.

Būtent „Steele dosjė“ sukėlė didelį Putino susierzinimą. 2017 metų sausio 17 dieną dosjė autorius jis viešai pavadino „žmonėmis, neturinčiais jokių moralinių ribų“, kurie „blogiau, negu prostitutės“. Tai suprantama, nes į Trumpą buvo dedamos didelės viltys.

– Buvęs KGB karininkas Borisas Karpičkovas įsitikinęs, kad Julija Skripal bandyta nunuodyti neatsitiktinai – esą Maskvoje buvo suplanuota nužudyti ir tėvą, ir dukrą. Ar su tuo sutinkate?

– Skaičiau šią versiją. Jis teigia, kad Julija buvo ryšininkė tarp tėvo ir kažkokio jo šaltinio Maskvoje. Apskritai sprendžiant pagal „Steele dosjė“, privati žvalgybos kompanija „Orbis“, kurią konsultavo Skripalis, Maskvoje turėjo apmokamus informatorius. Trumpas rašė, kad kompromato prieš jį rinkimui buvo išleista 12 mln. dolerių.

Gal ir išleido, bet abejoju, kad nelegalios informacijos rinkimo ryšininkė buvo būtent Julija. Greičiausiai ji tiesiog susiruošė aplankyti tėvą. Ją sekė, tapo aišku, kad 2018 metų kovo 3–4 dienomis Skripalis tikrai bus namie, o ne komandiruotėje, žudikai skubiai nupirko bilietus ir išvažiavo.

Jeigu ją ir norėjo juos nužudyti kartu, tai tik dėl bauginimo akcijos – kaip signalo perbėgėliams ir politiniams emigrantams: „žudysime jus kartu su artimaisiais, spjauname į viską“.