Karas, kuris tebešliaužia ir tebekraujuoja
Prieš 10 me­tų pra­si­dė­jo trum­pas, bet in­ten­sy­vus, dau­gy­bės au­kų par­ei­ka­la­vęs ka­ras, po ku­rio Sa­kart­ve­las fak­tiš­kai ne­te­ko penk­ta­da­lio sa­vo te­ri­to­ri­jos – Pie­tų Ose­ti­jos ir Ab­cha­zi­jos, glo­bo­ja­mų Ru­si­jos. Nors bu­vo su­da­ry­tos pa­liau­bos, Krem­liaus pa­jė­gos vis dar „ry­ja“ Sa­kart­ve­lo te­ri­to­ri­ją. Vie­ti­niai tai va­di­na slen­kan­čia oku­pa­ci­ja.

Atsistojus ant kalno Odzisi kaime, centrinėje Sakartvelo dalyje, apie 140 kilometrų nuo sostinės Tbilisio, atsiveria vaizdas į padalytą šalį. Čia, po kojomis, šalies teritorija, o toliau priekyje – Pietų Osetijos (Cchinvalio) regionas, finansuojamas ir kontroliuojamas Maskvos. Tolumoje tarp vietinės stilistikos namukų, nusėdusių kalnuose ir slėnyje, – didelis aptvertas kompleksas naujų pastatų. Tai Rusijos sienos apsaugos tarnybos bazė, pastatyta 2011 metais. Tokių bazių Pietų Osetijoje, kaip ir kitoje „respublikoje“ Abchazijoje, yra po 19. Ten dirba Rusijos federalinio saugumo tarnybos pareigūnai, atsakingi už sienos saugumą. Skaičiuojama, kad visoje Pietų Osetijoje jų gali būti apie 600–800. Šiuose regionuose Maskva taip pat dislokavo tūkstančius savo karių.

Kai kurie teritorijos ruožai apjuosti spygliuota tvora. Mobilia, nuolat slenkančia į priekį, užimančia ir užtveriančia vis naujus Sakartvelo žemės ruožus. Dygstantys žali ženklai osetinų ir rusų kalbomis skelbia, jog tai Pietų Osetijos „valstybės siena“.

Rusai demonstruoja galią

Apžiūrėti administracinės linijos, skiriančios Sakartvelo kontroliuojamas teritorijas nuo okupuotos Pietų Osetijos (sakartveliečiai ją vadina okupacijos linija, o rusai ir osetinai – valstybės siena), prie Odzisi kaimo žurnalistai iš Europos Sąjungos (ES) valstybių leidžiasi su 2008 metais įkurtos ES stebėsenos misijos Sakartvele atstovais. Į šalį prisidėti prie situacijos stabilizavimo buvo atsiųsta per 200 civilių stebėtojų iš ES. Jie dieną ir naktį patruliuoja vietovėse palei administracinę liniją, tačiau į okupuotas Pietų Osetiją ir Abchaziją nėra įleidžiami.

Teritoriją taip pat prižiūri Sakartvelo policijos ir Specialiųjų užduočių departamento pareigūnai. Sakartvelo karinių pajėgų greta administracinės sienos linijos nėra. Tokio susitarimo su kita šalimi nepavyko pasiekti. Nors, pavyzdžiui, Rusija turi karinę bazę keliolika kilometrų nuo linijos ir, kaip pasakoja vietos žmonės, kartais jos kariai su karine technika rengia slėnyje karines pratybas.

Bijo būti „praryti“

Sakartvelo kontroliuojamuose kaimuose šalia Pietų Osetijos administracinės linijos gyvenantys žmonės nesijaučia ramūs. Pirmiausia jis baiminasi slenkančios okupacijos. Netoli administracinės linijos likę gyventi sakartveliečiai skundžiasi nuogąstaujantys, kad vieną rytą pabus, o spygliuota viela jau bus jų kieme ar dar toliau, pasiglemždama viską, kas užgyventa, ir atskirdama nuo Sakartvelo. Juk ne kartą girdėta istorijų, kaip kitur už tokių tvorų per naktį atsidūrė pastatai, sodai, dalis žemės sklypų, laikomi gyvuliai ir patys žmonės.

Vietiniai bijo eiti arčiau nepažymėtos administracinės linijos, neapjuostos viela ar tvora, nes neaišku, kur konkrečiai ji yra. Pavyzdžiui, baisu žingsniuoti žvejoti į netoliese vinguriuojantį upeliūkštį ar ganyti karves savo žemėje, tik arčiau tos kitos pusės. Maža kas, gal pasirodys vadinamieji pasieniečiai iš Pietų Osetijos ir sulaikys. Juk vaiduokliška administracinė linija vakar galėjo būti vienoje vietoje, o šiandien – jau gerokai pasislinkusi į priekį. Tokia liūdna Sakartvelo ir jo žmonių realybė.

Administracinė linija skiria Sakartvelo kontroliuojamas teritorijas nuo Pietų Osetijos, kurią po 2008 metų karo faktiškai valdo Rusija. Tačiau ši linija skverbiasi vis giliau į Sakartvelą. Per Odzisi kaimelį teka nemaža upė. Po karo visi vietiniai žinojo, kad gali be jokių suvaržymų būti savoje upelio pusėje. Žmonės eidavo maudytis, žvejoti, bet pastaraisiais metais padėtis pasikeitė. Rusija aktyviai palaiko linijos nustatymo planą pagal 1984 metų sovietų sudarytą žemėlapį. O juo remiantis upė patenka į separatistinės Pietų Osetijos teritoriją. Rusijos pasienio pareigūnai pradėjo patruliuoti palei upę ir gaudyti žvejojančius ar besimaudančius Sakartvelo piliečius. Vietos žmonės, gyvenantys netoli administracinės linijos, skundžiasi, kad būna sulaikomi ir savo soduose, daržuose, ganydami gyvulius. Jie tai vadina pagrobimais.

Giorgis Margvelašvilis.

Šimtai sulaikymų

Giorgis Margvelašvilis tiki, kad vieną dieną susitaikymas įvyks ir Sakartvelas vėl kontroliuos visą savo teritoriją.

Kaip rašo Sakartvelo interneto portalas anglų kalba „Georgian Journal“, šiemet iki gegužės 11 dienos okupuotuose Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose buvo sulaikyti 35 Sakartvelo piliečiai. Tarp jų – du šalies pasienio apsaugos pareigūnai, 94 metų senukas, šešiolikmetis paauglys, šventikas.

Tiesa, Pietų Osetijoje veikiantis Rusijos propagandinis naujienų portalas „Sputnik-Ossetia“, remdamasis tarptautinės bendruomenės nepripažįstamos „respublikos“ KGB (Valstybės saugumo komitetu), pateikia gerokai didesnius skaičius. Pavyzdžiui, skelbia, kad vien birželį dėl „teisinių režimo pažeidimų pasienyje su Sakartvelu“ suimti 63 asmenys.

Sakartvelo valstybinės saugumo tarnybos duomenimis, pernai buvo užfiksuoti 52 sulaikymai dėl vadinamojo nelegalaus sienos kirtimo į Abchaziją ir 126 sulaikymai dėl vadinamųjų sienos pažeidimų Pietų Osetijoje.

Tragiška mirtis

Dalis žmonių, Rusijos pareigūnų ar vadinamųjų Pietų Osetijos pasieniečių sulaikomų už „valstybės sienos“ pažeidimą, yra išgabenami į regiono sostinę Cchinvalį. Ten jie neretai laikinai įkalinami, verčiami pasirašyti dokumentą, kad pripažįsta „Pietų Osetijos sienos pažeidimą“, ir baudžiami (įspėjimu, pinigine bauda, siekiančia 2 tūkst rublių, arba apie 27 eurus, ir pan.).

Tačiau kai kurios istorijos baigiasi tragiškai. Vasarį Pietų Osetijos kontroliuojamoje Achalgorio gyvenvietėje buvo sulaikytas buvęs Sakartvelo karys, dalyvavęs taikos palaikymo misijoje Irake, Archilas Tatunašvilis ir dar du Sakartvelo piliečiai. Aiškinta, kad jis suimtas dėl bendradarbiavimo su Sakartvelo teisėsauga ir dalyvavimo kare 2008 metais.

Sulaikymo naktį A. Tatunašvilis mirė Cchinvalyje neaiškiomis aplinkybėmis. Pietų Osetijos atstovai pareiškė, kad vyrui sustojo širdis po to, kai jis esą užpuolė policijos pareigūnus, bandžiusius perkelti jį kamerą. Sakartveliečio palaikai beveik mėnesį nebuvo grąžinti artimiesiems. Kai jie vis tik buvo atiduoti, kaip rašė vietos žiniasklaida, Sakartvelo prokurorai A. Tatunašvilio šeimai pranešė, kad palaikai buvo perduoti pašalinus vidaus organus. Empatijos reabilitacijos centro kankinimų aukoms atstovai, dalyvavę palaikų teisminėje ekspertizėje, tvirtina, kad A. Tatunašvilis greičiausiai buvo nukankintas iki mirties.

Keli šimtai tūkstančių pabėgėlių

Karas, Pietų Osetijos ir Abchazijos okupacija lėmė, kad daugybei žmonių teko bėgti bei palikti namus, turtą, buvo išskirtos šeimos. Šiuo metu Sakartvele yra apie 280 tūkst. žmonių, vadinamų šalies viduje perkeltais asmenimis. Nemaža jų dalis gyvena įvairiose vietos pabėgėlių gyvenvietėse.

Teko girdėti ne vieną pasakojimą, kad prieš dešimtmetį kaimynai buvę žmonės ar giminės, išskirti negandų, dabar pasikalbėti gali tik šūkaudami per spygliuotą vielą ar susimojuodami per nematomą sieną. Dalis žmonių, per karą ar po jo pasitraukusių iš Pietų Osetijos, bet turinčių ten giminių, nekilnojamojo turto, gauna leidimus įvažiuoti į regioną. Per vieną iš perėjimo punktų, esantį Odzisi kaimo prieigose ir vedantį į Akhalgori rajoną, administracinę liniją vidutiniškai kasdien kerta apie keli šimtai žmonių. Tačiau nemažai daliai gyventojų toks judėjimas yra ribojamas.

Tiki susitaikymu

Šių metų balandį buvęs šalies premjeras Giorgis Kvirikašvilis pristatė planą skatinti kontaktus, judėjimą ir ryšius su žmonėmis Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Plane numatytos priemonės paprastinti prekybą, taip pat ir iš šių regionų į ES, skatinti jaunuolius studijuoti Sakartvelo ir užsienio institucijose. Teigiama, kad taip siekiama pagerinti humanitarinę, socialinę ir ekonominę žmonių Abchazijoje ir Pietų Osetijoje situaciją. Maskvos remiama regionų faktinė valdžia pasiūlymus sutiko neigiamai.

Sakartvelo prezidentas Giorgis Margvelašvilis tiki, kad vieną dieną susitaikymas įvyks ir Sakartvelas vėl kontroliuos visą savo teritoriją. Pirmiausia tam, pasak jo, reikia panaikinti Rusijos spaudimą piliečiams okupuotuose regionuose. „Palei Pietų Osetijos okupacijos liniją yra daugybė kaimų, kuriuose labai keistu būdu gyvena Rusijos saugumo pareigūnai. Jie turi vaikų, kurie eina į mokyklas, bet jų statusas yra Rusijos saugumo pareigūnai. Nežinau, ką jie ten daro“, – kalbėjo jis.

Tiesa, kaip priduria G. Margvelašvilis, susitaikymo procesas užtruks dešimtmečius. „Tai labai asmeniška. Manau, bėgant laikui mes esame arčiau to. Asmeninės tragedijos, karo nelaimės pasimiršta. Tą patyrė ir europiečiai, panašios žaizdos Europoje užgijo per 25–30 metų, rasta būdų susitaikyti. Eliminavus politinį veiksnį žaizdos užgis, ir jei mes, politikai, nepadarysime daugiau klaidų, susitaikymas įvyks“, – viliasi Sakartvelo prezidentas.

Penkių dienų karas

Du Sakartvelo regionai – Pietų Osetija ir Abchazija – su Tbilisiu konfliktavo nuo pat SSRS žlugimo. 90-ųjų pradžioje abiejuose regionuose buvo įsiplieskę karai, Sakartvelo vyriausybė jų faktiškai nekontroliavo.

2008 metų rugpjūčio 7-ąją Sakartvelas pabandė susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę. Kitą dieną Maskva į Sakartvelą pasiuntė tūkstančius karių ir karinę techniką, buvo bombarduojami miestai, karinės bazės. Karas tęsėti penkias dienas. Kaip teigiama ES nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos dėl konflikto Sakartvele ataskaitoje, karo metu žuvo 170 Sakartvelo karių, 14 policininkų ir 228 civiliai, 1747 žmonės buvo sužeisti. Rusija nurodė netekusi 67 karių, dar 283 buvo sužeisti. Pietų Osetija skelbė, kad žuvo 365 jos kariai ir civiliai.

Rusijos pajėgos užėmė Pietų Osetiją ir Abchaziją bei dalį kitų Sakartvelo teritorijų. Nors buvo pasirašyta paliaubų sutartis, pagal kurią abi pusės savo karinius dalinius turėjo atitraukti į prieš konfliktą buvusias pozicijas, Maskva tai padarė tik iš dalies, palikusi savo kariuomenę Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Rugpjūčio 26 dieną tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įsakymą, kuriuo pripažino minėtų teritorijų nepriklausomybę, vėliau tai padarė dar kelios su Kremliumi gerus santykius palaikančios šalys – Nikaragva, Venesuela, Nauru ir Sirija. Visos kitos pasaulio valstybės Pietų Osetiją ir Abchaziją laiko okupuotomis Sakartvelo teritorijomis.

2016 metų sausio 27 dieną Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas nusprendė pradėti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų, įvykdytų konflikto metu.