Karas, dujos ir JAV – V. Putino ir A. Merkel susitikimo akcentai
Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel ir Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ryt su­rengs jau an­trą per pa­sta­ruo­sius tris mė­ne­sius dvi­ša­lį su­si­ti­ki­mą. Ge­gu­žę A. Mer­kel lan­kė­si So­čy­je, o šį­kart Ru­si­jos va­do­vas at­vyks­ta į Vo­kie­ti­ją.

Derybos bus surengtos Mesebergo pilyje, netoli Berlyno. Neaišku, kodėl susitikimas organizuojamos taip greitai po praėjusio, tačiau „Deutsche Welle“ spėlioja, kad viena priežasčių gali būti tai, jog A. Merkel prieš vasaros atostogas sugebėjo išgyventi politinę krizę ir dabar jaučiasi gana stipri, kad susikoncentruotų į užsienio politiką.

Vokietijos Rytų verslo asociacijos vadovas Michaelas Harmsas: „Nematyti, jog Maskvos ir Berlyno santykiai smarkiai pasikeitė. Vis dėlto tam tikrais specifiniais klausimais šalys daug artimiau bendradarbiauja. Manyčiau, tai atsakas į JAV užsienio politiką.“

Vokietijos kanclerės atstovas Steffenas Seibertas pirmadienį informavo žiniasklaidą, jog pagrindiniai derybų klausimai bus karas Sirijoje, konfliktas Rytų Ukrainoje ir dujotiekis „Nord Stream 2“. Tačiau analitikai sako, kad dar vienas galimas, tik oficialiai neminimas susitikimo akcentas – bandymas sustiprinti bendradarbiavimą ir pasitarti, kaip geriausiai atsakyti į JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką. Vašingtono įvesti muitai plieno ir aliuminio importui paveikė abi valstybes. Jos taip pat nerimauja dėl Turkijos valiutos krizės, kurią iš dalies sukėlė D. Trumpo sankcijos Ankarai, poveikio šalių ekonomikai.

„Šį susitikimą vertinčiau platesniame pasaulio kontekste, – tvirtina Berlyne įsikūrusio tyrimų centro „German Council on Foreign Relations“ Vidurio ir Rytų Europos, Rusijos ir Centrinės Azijos programų direktorius Stefanas Meisteris. – Nemanau, jog tai šiltėjančių Berlyno ir Maskvos santykių ženklas. Tačiau šalių lyderiai turi bendrų interesų, dėl kurių vis labiau yra linkę bendradarbiauti.“

Nuo Ukrainos iki Sirijos

Sąrašo viršūnėje – dujotiekis „Nord Stream 2“, kuriuo dujos Baltijos jūros dugnu būtų iš Rusijos pumpuojamos tiesiai į Vokietiją, apeinant Ukrainą ir Lenkiją. Šį projektą kontroversiškai vertina ne vien Rytų Europos valstybės, jam smarkiai prieštarauja ir Jungtinės Valstijos. Šiemet, prieš pat NATO viršūnių susitikimą Briuselyje, D. Trumpas dėl „Nord Stream 2“ užsipuolė Vokietiją, pareikšdamas, kad ji yra „Rusijos įkaitė“.

Konfliktas Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų pareikalavo bent 10 tūkst. gyvybių. Vokietija ir Prancūzija tarpininkavo, kad būtų pasiektas Minsko susitarimas, tačiau karas tebevyksta. Daugelis Vokietijos partnerių Europos Sąjungoje baiminasi, jog projektas „Nord Stream 2“ sunaikins paskutines viltis pasiekti stabilumą, nes atims iš Ukrainos be galo svarbias pajamas ir pašalins vieną pagrindinių paskatų Rusijai neeskaluoti konflikto. Vis dėlto pirmadienį A. Merkel atstovas S. Seibertas pabrėžė, kad Vokietija ir toliau remia Ukrainos, kaip rusiškų dujų tranzitinės šalies, vaidmenį.

Nors Rusijos ir Vakarų valstybių santykiai smarkiai pašlijo dar 2014 metais, A. Merkel ir V. Putinas reguliariai palaiko ryšį telefonu. Praėjus kelioms savaitėms po D. Trumpo žodžių karo su A. Merkel, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atskrido į Berlyną pasikalbėti su Vokietijos kanclere ir jos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu. Susitikime, per kurį buvo aptariama situacija Sirijoje, dalyvavo ir Rusijos generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas.

Sunku tikėtis, kad A. Merkel ir V. Putinas galėtų pasiekti kokį nors progresą Sirijos klausimu. Greičiausiai abu lyderiai bando pasirengti rugsėjo 7 dieną Stambule planuojamam susitikimui dėl Sirijos. Jame dalyvaus Turkijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos vadovai.

Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų neabejotinai bus situacija Idlibe, Sirijos šiaurės vakarų mieste, kuriame prezidentas Basharas al-Assadas pradeda vieną didžiausių puolimų. A. Merkel ir jos sąjungininkai tikisi kaip nors paveikti B. al-Assadą, kad būtų galima išvengti masinių civilių gyventojų skerdynių, kurios lydėjo kitas Damasko režimo operacijas.

„Manau, ji stengiasi laimėti šiek tiek laiko ir pabandyti įkalbėti V. Putiną bent kol kas neuždegti žalios šviesos B. al-Assadui sunaikinti Idlibą“, – naujienų portalui „Deutsche Welle“ teigė polinių konsultacijų įmonės „Rasmussen Global“ vyresnysis patarėjas Olafas Bohnke'as.

JAV klausimas

Rugpjūčio 22 dieną turi įsigalioti Vašingtono papildomos sankcijos Rusijai dėl, kaip numanoma, Maskvos bandymo šiais metais Jungtinėje Karalystėje nužudyti buvusį šalies dvigubą agentą ir jo dukterį nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Kol kas Vokietijos įmonių Rusijoje nepaveikė šios priemonės.

Tačiau, kaip „The New York Times“ aiškino Vokietijos Rytų verslo asociacijos vadovas Michaelas Harmsas, nuogąstaujama, kad sankcijos gali padaryti žalos bankams ir energetikos bendrovėms, o tai yra vienas motyvų artimiau bendradarbiauti. „Nematyti, jog Maskvos ir Berlyno santykiai smarkiai pasikeitė, – kalbėjo M. Harmsas. – Vis dėlto tam tikrais specifiniais klausimais šalys daug artimiau bendradarbiauja. Manyčiau, tai atsakas į JAV užsienio politiką.“