Kaip vieno vaiko politika paveikė Kiniją?
1979 me­tais Ki­ni­ja, siek­da­ma pri­stab­dy­ti tuo­met spar­čiai di­dė­ju­sį gy­ven­to­jų skai­čių, ėmė­si va­di­na­mo­sios vie­no vai­ko po­li­ti­kos. Ji bu­vo įgy­ven­di­na­ma dau­giau kaip tris de­šimt­me­čius, kol val­džia ga­liau­siai at­si­sa­kė prieš­ta­rin­go su­ma­ny­mo. Eks­per­tai tei­gia, kad ši pra­kti­ka ne­ga­li bū­ti pa­vyz­dys ki­toms ša­lims. Apie tai ra­šo „Deuts­che Wel­le“.

2015 metų pabaigoje Kinijos valdžia nusprendė leisti poroms auginti du vaikus. Įsigaliojus naujai tvarkai, šalyje buvo fiksuojamas šioks toks pagyvėjimas. 2016-aisiais gimė 7,9 proc. daugiau vaikų negu prieš tai buvusiais metais. Kinijoje šiuo metu gyvena virš 1,4 mlrd. žmonių.

Šalies Nacionalinė sveikatos komisija prognozavo, kad iki 2020 metų naujagimių skaičius sieks 17–20 milijonų. Be to, tikėtasi, kad dviejų vaikų politika padidins darbingo amžiaus žmonių skaičių iki 30 mln. ir sumažins gyventojų senėjimo mastą.

Kiti prioritetai

Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad net jei Kinijos vyriausybės prognozės yra tikslios, dviejų vaikų politikos poveikis gyventojų senėjimui bus minimalus. Remiantis Australijos nacionalinio universiteto atlikta studija, vieno vaiko politikos atsisakymas padidins Kinijos metinį BVP augimą 0,5 procento. Be to, tai sumažins bendrą priklausomybės dėl amžiaus santykį (apskaičiuojamas kaip išlaikomų jaunų ir vyresniojo amžiaus žmonių skaičiaus ir žmonių, kurie laikomi esančiais darbingo (15–64 metų) amžiaus, žmonių skaičiaus santykis).

Šiuo metu Kinija siekia padidinti gimstamumo rodiklį, kuris yra vienas mažiausių pasaulyje. Nors vieni sako, kad dėl to kalta vieno vaiko politika, kiti aiškina, kad tai ilgalaikės vyriausybės politikos ir kitų socioekonominių pokyčių rezultatas. Pasak demografo Stuarto Gietelio-Basteno, pradžioje gimstamumą mažinti padėjo šeimos planavimo idėja, grindžiama vado Mao Zedong'o žodžiais „Vėliau, ilgiau, mažiau“ (vėliau tuoktis, ilgiau nepastoti, turėti vieną vaiką). Tačiau devintąjį dešimtmetį prie to itin prisidėjo ekonominis vystymasis, švietimas, moterų teisės, urbanizacija.

Kinijai darantis turtingesne šalimi poros vis labiau atidėliodavo net pirmo vaiko gimimą, didžiąją savo laiko dalį skirdamos kitiems tikslams, pirmiausia karjerai. Antras vaikas, kaip pastebėjo daugelis komentatorių, tik dar labiau padidins socialinį ir finansinį spaudimą, susijusį su gyventojų reprodukcija. „Turiu pasirūpinti tėvais, o dar turėsiu ir dviem vaikais. Tai jau per didelė atsakomybė“, – pastebėjo vienas kinas.

Trumpalaikis ir ilgalaikis poveikiai

Ekspertai vadina vieno vaiko politiką precedento neturinčiu atveju žmonijos istorijoje. Kaip nurodo Kalifornijos universiteto sociologijos profesorius Feng Wangas, tam palankias sąlygas sudarė Kinijos politinis kontekstas ir institucijos.

Kinijai darantis turtingesne šalimi poros vis labiau atidėliodavo net pirmo vaiko gimimą, didžiąją savo laiko dalį skirdamos kitiems tikslams, pirmiausia karjerai.

Nors vieno vaiko politika sulaukė daug kritikos, kai kurie ekspertai mano, kad būtent ji prisidėjo prie greito Azijos milžinės ekonomikos augimo. Dauguma kinų šeimų mažiau pinigų leido vaikams, daugiau taupė ir investavo. Be to, šeimos skyrė didesnį dėmesį savo vienturčių mokslams. „Daugelis tos kartos atstovų yra labai išsilavinę ir gali labai sėkmingai prisidėti prie šalies ekonomikos plėtimo“, – pridūrė F. Wangas.

Analitikai teigia, kad vieno vaiko politika taip pat paskatino daugybę porų likti bevaikėmis. Šie žmonės senatvėje neturės emocinės ir finansinės paramos.

F. Wangas įspėjo, kad dėl siauros ir radikalios vieno vaiko politikos Kinija ateityje susidurs su didžiuliais iššūkiais tokiais kaip senstanti visuomenė, didelis lyčių disbalansas, darbo jėgos išteklių trūkumas. „Šalis pasinaudojo trumpalaikiais laimėjimais, tačiau tvenkiniui nusekus, daugiau žuvies nebebus“, – kalbėjo profesorius.

Žmogaus teisių pažeidimas

Vieno vaiko politika pakeitė Kinijos šeimos struktūrą, bet sulaukė ir žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimo. Radikalios gimstamumo kontrolės programos privertė daugybę moterų rinktis abortą ar sterilizaciją. Pasak Šiaurės Karolinos universiteto sociologijos profesoriaus Yong Cai, minėtos procedūros – brutalus žmogaus teisių pažeidimas.

Vieno vaiko politika, anot sociologo F. Wango, skleidė požiūrį, kad žmonės tėra tik skaičiai. Toks mąstymas iš esmės reiškia nepagarbą gyvybei. Jo manymu, panašus procesas kitose šalyse sunkiai įmanomas, nes jį lydi žmogaus teisių pažeidimai.

Aštuntąjį bei devintąjį dešimtmečiais Pietų Korėja ir Indija taip pat mėgino kontroliuoti gyventojų gimstamumą, tačiau jų įgyvendinamos programos nebuvo tokios drastiškos kaip Kinijoje. „Ši politika neturėtų tapti modeliu kitoms šalims, – teigė sociologas S. Gietelis-Bastenas. – Jos teigiamas poveikis yra abejotinas, o neigiamo šalutinio poveikio potencialas yra labai didelis.“